lt

Paaukoti per

Kiti būdai paremti

Apklausa


Iš viso: 5083624
Šiandien: + 21202
Naudotojo vardas:

Slaptažodis:


Prisijungti

Pamiršote slaptažodį?
Registruotis

Agresyvi katė. Ką daryti?4

Puslapiai: Atgal 1 2 3 4 5 6 ... 8 Pirmyn
RSS
Agresyvi katė. Ką daryti?
 
Tikiu, kad viskas bus gerai, kad visi gyvensite ilgai ir laimingai  :q
 
as tai nesu tikra, kad čia su vaistais viskas susiję. aš manau, kad katinas tiesiog konkuruoja dėl to, kas namie yra "vadas". o konkuruoti tokiu atveju reikia (bent siuo atveju) su vyriškąja gimine. tokiu atveju blogai ir gyvunui, ir zmonem. tiesiog gyvunas turi jaustis namie saugus, bet jokiu budu nesudaryti tokios situacijos ir reiksti agresija. manau, kad cia tiesiog yra konkuruojama del demesio (mamos) ir to, kas jai svarbesnis. rinkis mazdaug. o rinktis siuo atveju nereikia. reikia sutarti. o katinai ypatingai jaucia namu atmosfera ir zmoniu nuotaikas, ir mato, kur ka gali sau leisti.as manyciau, kad teciui ir mamai pirmiausia reiketu susitaikyti ir tada abiem bandyti draugauti su katinu. nes kol mama konfliktuos su teciu del katino, tol jis jausis nugaletojas. o nugaletoju sitoje situacijoje manau buti negali. cia gi namai, ne musio laukas. tai tik mano asmenine nuomone, beje, siokia tokia asmenine patirtimi bei artimuju istorijom
 
Labutis Neringa. Skaudžiai žinoma situacija. Prieš desėtką metų mano šeimą "terorizavo" "binladeninis teroristas" kilmingas turkų angora Fic Patrikas. Beje buvo kastruotas. Kando vyrui, apdraskydavo dukrą, jei subardavau, gink dieve nemušdavau, kąsdavo man. Po ilgalaikių problemos sprendimo internetinių paieškų padarę tam tikras išvadas, suradome išeitį. Pasirodo katinams mes ne žmonės, o katinų "gauja". Aš (Jūsų mama) buvau alfa patelė, kurią reikia saugoti, nes, kaip ir priklauso "alfai", pamaitina, o gal, atleiskite, pasiseks ir "patvarkyti". Mano duktė (Jūs) buvo viso labo nereikšmingas "gaujos" priedėlis, kurį "pakenčiu, nes jaučiu, kad yra svarbi "alfai". Na o jau mano vyras (Jūsų tėvelis), tai jau per daug. "Jis visai nereikalingas mano teritorijoje".
Sprendimas buvo toks. Mes paėmėme dviejų metų suaugusią katę(ne katiną), sugebančią už save pakovoti. Beje baltą ir pukuotą kaip ir turkas. Ficas vienam mėn. buvo izoliuotas, kad katė Kica mano namus priimtų kaip savo. Po mėn. buvo visko. Ir susikamuoliavimo, ir snukiukų apdrąskymo, urzgimų, šnypštimų ir kitų kovos priedų. Ficas baisiausiai pyko, negalėjau paimti jo ant rankų, tačiau vyro ir dukters terorizavimas baigėsi. Maždaug po dviejų mėn. radau juos miegančius pusmetriu vienas nuo kito. Dar po kelių mėn. jau prisiglaudusius, po pusmečio varančius bendromis pajėgomis svetimus katinus iš sklypo.
Jei tai tinka, galite pabandyti. Mums padėjo.
 
Moira, dekui uz patarimus, manau, jus tiksliai apibudinote katino poziuri i musu seima, dziaugiuosi, kad jus suradote iseiti  (x) Deja, mano tevai gyvena bute, todel daugiau gyvunu mes negaletume paimti (jau ir taip to vieno turbut visiems per akis), tevai nesutiktu paimti dar vieno, nors, zinoma, tai problema manau isprestu, nes Nikis turetu, ka veikti ir pamirstu ispuolius :) Na, dabar bandysinm su vaistukais ir ziuresim, tirsim padeti...  *^
 
Sobaka bivaet kusacei tolko ot zizni sobacei(suo buna kandus tik nuo sunisko gyvenimo),katinai ,beja irgi.Taigi......
 
Galina, kai kurie gyvūnai, kaip ir kai kurie žmonės, turi elgesio sutrikimų. Kai kada tam reikia didesnių, kai kada mažesnių pastangų, bet tai dažniausiai išsprendžiama.
 
Citata
as parašė:
manau, kad cia tiesiog yra konkuruojama del demesio (mamos) ir to, kas jai svarbesnis. rinkis mazdaug. o rinktis siuo atveju nereikia. reikia sutarti. o katinai ypatingai jaucia namu atmosfera ir zmoniu nuotaikas, ir mato, kur ka gali sau leisti.

Beveik pritariu. Bet visgi manau, kad yra kažkas netvarkoje tarp šeimynykščių, o katinas tai jaučia ir instinktyviai prisideda prie dominuojančios ir "laiminčios" pusės. Nes taip yra patogiau katinui, o katinai gudrūs. O "tėtis gali išsikraustyti ir kitur" (tėtis, kaip supratau, namo dar negrįžo). Taip neturėtų būti.
Redaguota: Odeta Motiek - 2010 06 19 01:15:01
Žmogus, priklausantis katei :-)
 
Citata
Moira parašė:
Pasirodo katinams mes ne žmonės, o katinų "gauja". Aš (Jūsų mama) buvau alfa patelė, kurią reikia saugoti, nes, kaip ir priklauso "alfai", pamaitina, o gal, atleiskite, pasiseks ir "patvarkyti".

Visiškai nesutinku. Katinai yra vienišiai, nors sutaria ir su nedidele kompanija. Gauja būdinga šunims. Katinai neįjungia į teritorinius klausimus žmonių - teritorijos klausimai sprendžiami tik tarp katinų ir dažniausiai išsprendžiami teigiamai. Nežinau, kur tai įskaitėte... Katinai dalija namiškius taip: dievina, myli, toleruoja. Jeigu namie daugiau nei vienas katinas, tai kiekvienas pasirinks savo dievinamąjį asmenį, o kitus mylės arba toleruos, bet jokiu būdu ne todėl, kad galėtų "patvarkyti". Nu atsiprašau - pasakymas toks šiaip sau. Jei Neringos šeimoje atsirastų kitas katinas, tai dabartinis aiškiai pradėtų konkuruoti dėl mamos. Beveik neabejoju, kad naujasis stengtųsi įžvelgti gerųjų tėčio savybių ir pasirinktų jį. Jei katinėliui jau šeši metukai, tai idealiausia būtų priglausti mažiuką. Katinas iš pradžių pyktų, niekintų mažiuką, bet dėl "svorio kategorijų" skirtumų jį pakęstų. Vėliau tikrai priprastų. Iš tikrųjų tik mes, žmonės, galvojame, kad "oi, katinas namie karalius ir kitų katinų nepriims". Tiesa yra ta, kad žmogus glaudžiasi prie žmogaus, katinas prie katino. Du katinai visada ras ką veikti ir apie ką "pasišnekėti". Dalį "gazo" iškraus vienas ant kito, bet namuose taika garantuojama.

Dar: pasikartosiu, bet noriu pabrėžti, kad katinai yra mėgdžiotojai. Kol mama bus apsikabinusi katiną ir niekins tėtį, tol katinas lips tėčiui ant galvos. Kalbėjau šiandien su Neringos mama (ačiū jai, kad paskambino) ir tą supratau. Mama šaunuolė, gina katiną ragais ir nagais, bet reikia ginti ir tėtį. Rimtai. Mama turi sakyti katinui: "MYLIU TAVE, BET MYLIU IR TĖTĮ". Va tiek.
Žmogus, priklausantis katei :-)
 
Citata
ausrapr parašė:
Galina, kai kurie gyvūnai, kaip ir kai kurie žmonės, turi elgesio sutrikimų. Kai kada tam reikia didesnių, kai kada mažesnių pastangų, bet tai dažniausiai išsprendžiama.

Taip pat gera versija. Katinai iš tiesų kartais turi elgesio sutrikimų - ir dar kokių!. Patyriau tai pati. Bet vėl gi: šeima turi gyventi kitaip, o laikini vaistukai katinėliui tik padės.
Žmogus, priklausantis katei :-)
 
Na, kad katukas pultu vien ant tecio tai bent suprastume, kad tikrai kazkokia problema yra tik tarp ju, bet neretai pasitaiko, kad jis puola ir ant mamos, o kai griztu,kartais "uzplaukia debeselis" ir ant manes pamiauksi, bet speju pabegt  :=] Kartais atrodo, kad jis jauciasi kaip seimininkas, visi jo kazkiek prisibijom, kai pradeda oziuotis.

P.S. Tetis jau siandien grizo, ziuresim, kaip issispres. Mama dave vaistuku, bet sake siandien irgi kazkiek pamiauksejo nepatenkintas, aisku, be puolimu :)
 
Citata
Odeta Motiek parašė:
Dar: pasikartosiu, bet noriu pabrėžti, kad katinai yra mėgdžiotojai. Kol mama bus apsikabinusi katiną ir niekins tėtį, tol katinas lips tėčiui ant galvos. Kalbėjau šiandien su Neringos mama (ačiū jai, kad paskambino) ir tą supratau. Mama šaunuolė, gina katiną ragais ir nagais, bet reikia ginti ir tėtį. Rimtai. Mama turi sakyti katinui: "MYLIU TAVE, BET MYLIU IR TĖTĮ". Va tiek.

Norėjau parašyti tą patį ką Odeta parašė. Vis dėlto, jei puolinėjimai būna ir ant jūsų ar jūsų mamos, man atorod, kad katinas susireikšmino iki svarbiausio ir įtakingiausio šeimos nario vaidmens. Vadinasi, jam buvo sąlygos sudarytos pasijausti "šeimos galva" ir auklėti kitus narius. Reiktų katinui parodyti, kad valdžia namuose ne jo. Kai mano Saga kartais pasiunta, tai man užtenka ją šiek tiek suimti už sprando, paspausti prie žemės ir griežtai pažiūrėti į akis. Ji supranta, kad namuose nebus jos viršus. Bet šiaip ačiū dievui sugyvenam draugiškai. Įtariu, kad mane ji dievina, o mamą myli :)
 
Citata
Neringa parašė:
Na, kad katukas pultu vien ant tecio tai bent suprastume, kad tikrai kazkokia problema yra tik tarp ju, bet neretai pasitaiko, kad jis puola ir ant mamos, o kai griztu,kartais "uzplaukia debeselis" ir ant manes pamiauksi, bet speju pabegt

Aš todėl ir manau, kad katinas turi elgesio problemų. Prieš porą metų priglaudžiau visišką laukinuką 6 savaičių katiną, kurį radau beverkiantį viename kieme, tad negalėjau jo palikti likimo valiai. Mano katinas irgi puldavo ant visų artimųjų. Beveik metus rankos buvo nubraižytos neįmanomai, visi tapetai nudraskyti, laidai nugraužti, bute etsančios durys apgraužtos. Net kačių augintojai sakė, kad katinas psichas ir jį reikia tik užmigdyti. Kartais irgi atrodydavo, jog tas siaubūnas išgers paskutinius mano kantrybės likučius, bet niekada nesu linkusi rinktis lengviausio kelio. Teko nemažai mokslinės literatūros perskaityti ir padiskutuoti profesionalų katinų psichologų forumuose. Ir po metų darbo katinas tapo idealus  [.|.|.|.]

Svarbiausia neparodyti jokios savo baimės katinui. Į viską, kas man nepatinka, atsakydavau tokiu pačiu kaip ir jis, šnypštimu. Katinų elgesio specialistai aiškina, kad tai viena iš parankiausių priemonių, nes katės taip auklėja kačiukus. Kaip ir su hiperaktyviais vaikais - kuo daugiau žaislų - ant šakos pririšta virvė, o ant jos koks nors žaislas, į ką galėtų nagais įsikibti. Didesniuose RIMI yra pirkti puikius žaislas pelė ant geltonos lazdelės su virvute, tai ji prieš miegą geriausia priemonė kad miegotų naktį. Kaip šuo atneša žaislinę pelę, o aš ją metu kuo toliau, tada vėl atneša. Kuo daugiau pačių įvairiausių žaislų. Jei įdomu kam, galėsime pratęsti mano akademijas su katinu.

P.S. Beje, mano katinas nekastruotas. Psichologai įtikino, kad tai neišspręs problemos. Katinas vienas namie, daugiau negaliu priglausti dėl vietos stokos ir ne savo buto.
 
Aciu, ausrapr uz patarimus. Gali buti, kad katinas pasijuto padeties seimininku, nes tetis jo tikrai bijo (akivaizdziai tai parodo, na, jo atveju, as irgi salinciausi, nes nezinai, kada busi perrezta koja ar 15cm ilgio giliu ibrezimu rankoje...). Bandysim su zaisliukais, gal tures uzsiemima :) Tik bijau, kad katinukas jau gana didelis (6 m.), ir mums gali nepavykti pakeisti jo susiformavusiu charakterio savybiu... O zaisliukai skirti tam, kad atkreiptu demesi ir jis turetu ka veikti? ;) Reikes isbandyti!  (x)
 
Nesvarbu kiek jam metų, katinas turi didelį medžiotojo instinktą, tad bet kuo judančiu tikrai susidomės. Galima tiesiog paimti kokio metro šaką (šaka reikalinga kad rankų nenubraižytų bežaisdamas), ant jos pririšti virvę, o ant virvės ką nors minkšto - galima nereikalingų siūlų kamuolį, tik prieš tai jį reikia apsiūti, kad taip greit katinas neišdarkytų. Efektas garantuotas ir teigiamų emocijų patiems bus. Mano katinas taip pasilakstęs 10 min. miega kelias valandas. Dar turi tokį didesnį meškiną, jį visur nešioja ir net miega su juo. Tomas Philips buvo tokių mažų pelyčių žaislinių, tai nuo jų tiesiog būdavo transe bežaisdamas. Žodžiu, reikia įdarbinti katiną  :D
 
Esu mylinti gyvūnus ir šiuo metu jų turiu nemažai.
Noriu pasidalyti patirtimi dėl kačių agresijos. Niekada nebūčiau patikėjusi, jei nebūtų
tekę patirti katės agresiją pačiai.Mano giminaičiai augino katytę iki 3 metų, ją labai mylėjo
ir niekuomet neskriaudė. Tačiau jaunoji šeimininkė laukė šeimos pagausėjimo
ir išvyko į kaimą, kartu pasiimdama ir Matildutę(toks katulės vardas). Ten kaime
pasikeitė katės psichika ir ji puolė kitus ten gyvenančius šeimos narius, o vėliau ir šeimininkę.
Katę parsivežė šeimininkas, tačiau jau bijojo laikyti dėl naujagimio. Katytę pasiūlė paiimti
man. Aš taip pat jos bijojau, todėl leidau, kad šeimininkas pagyventų mano bute kartu su kate.
Man atėjus į namus, katė puolė kaukdama mane, o vėliau puolė šeimininką ir apdraskė jam
galvą. Situacija buvo grėsminga, bet katę nutariau laikyti. Keletą kartų puolė mane, todėl
ją nutarėme atiduoti labai geriems žmonėms į kitą miestą. Iš pradžių ji buvo rami, tačiau
vėliau naktį, miegant puolė šeimininką. Pridursiu, šeimininkai taip pat juos neskriaudė, nes jie laikė dar mažą šunelį. Dar po keletos kartų tokių išpuolių naujieji šeimininkai ją  nutarė užmigdyti.
Taigi pasidalinau labai liūdna istorija, čia matyt toks katės charakteris. Išgyvenome giliai, bet...
liūdna istorija, bet tau
bet toks gyvenimas
 
Oje...Vargse katyte :( Reikejo isbandyti kokius nors metodus, gal vienas is ju butu suveikes... Tikrai labai skaudu, kai gyvunelis nesupranta, jog ji myli, juo rupiniesi,o jis tau atsako agresija ir ispuoliais, bet esu pries migdyma, gal jei butu atidave kokiam katinuku specialistui ar gerai ismananciui kaciu psichika, jis butu susitvarkes su katyte  *^
 
Beje, gera naujiena: snd kai tetis grizo is parduotuves, Nikutis atbego, pradejo glaustytis ir buciuot, o tetis irgi ji gloste ir visaip meiliai kalbino. Pazanga yra  [}
 
Citata
Neringa parašė:
Beje, gera naujiena: snd kai tetis grizo is parduotuves, Nikutis atbego, pradejo glaustytis ir buciuot, o tetis irgi ji gloste ir visaip meiliai kalbino. Pazanga yra  

Neringa, o gal tėčiui truputį patrinti kelnių apačias kokia katžole? Na, jei vėl puldinės... O šiaip tai tikrai nereikia katinėlio bijoti, šnypštimas atgal tikrai labai padeda, vandens purškimas irgi kai kam padeda. Tik negalima bausti ranka ar stumti stipriai ranka - jokios bausmės neturi būti susiję su žmogaus ranka. Katinui puolant, kitas šeimos narys galėtų stipriai pliaukštelėti rankomis ore arba purkštelėti vandeniu. Garsas ar vanduo privers katiną suklusti ir nutraukti agresiją. Išsiaiškinkite, ko katinėlis labiau nemėgsta - garso ar pvz. vandens. Greit jis supras, kad jo agresiją visada lydi kažkas jam nemalonaus. Šeši metukai - dar tik brandos pradžia, niekada nepervėlu auklėti.
Žmogus, priklausantis katei :-)
 
Tai mes vandenuko metoda jau seniai naudojam, tik kad kai katinaitis uzpuldavo teti, dazniausiai vandens salia nebudavo :D Dar tetis buna paskambina su gitara, tai jis irgi pabega. O jei mama salia buna, is karto pradeda bart katina, kai jis uzsimiaukseja ir isnesa kur nors. O katinui nepatiktu katzoles kvapas ar kaip?
 
Citata
Odeta Motiek parašė:
Citata
Neringa parašė:
Beje, gera naujiena: snd kai tetis grizo is parduotuves, Nikutis atbego, pradejo glaustytis ir buciuot, o tetis irgi ji gloste ir visaip meiliai kalbino. Pazanga yra  

Neringa, o gal tėčiui truputį patrinti kelnių apačias kokia katžole? Na, jei vėl puldinės... O šiaip tai tikrai nereikia katinėlio bijoti, šnypštimas atgal tikrai labai padeda, vandens purškimas irgi kai kam padeda. Tik negalima bausti ranka ar stumti stipriai ranka - jokios bausmės neturi būti susiję su žmogaus ranka. Katinui puolant, kitas šeimos narys galėtų stipriai pliaukštelėti rankomis ore arba purkštelėti vandeniu. Garsas ar vanduo privers katiną suklusti ir nutraukti agresiją. Išsiaiškinkite, ko katinėlis labiau nemėgsta - garso ar pvz. vandens. Greit jis supras, kad jo agresiją visada lydi kažkas jam nemalonaus. Šeši metukai - dar tik brandos pradžia, niekada nepervėlu auklėti.
pritariu. siaip tai ilgas ir ne vieną dieną trunkantis darbas. svarbu, kad suaugę būtų daugmaž vieningi. reikia tiesiog susiėsti su tėčiu viską ir išsiaiškinti. o tada nuspręsti, kaip ir kada elgiamasi katino agresijos atveju. nes kai katinas namie "vadas" tai nei šeimai gerai, nei tas gyvūnas gerai jaučiasi.galima bandyti purkštuku , bet yra katinų kurie visai į tai nereaguoja, galima bandyti susuktu laikraščiu (kaip su delnais), šalia pliaukštelti. bet tai reikia daryti  gal ir  mamai, kai katinas puola tetį . nes šiuo metu susiformavęs katino supratimas, kad jam artimiausias narys ji. taip pat po baudimo po kurio laiko, jei jis pats neateina, nueiti pažiūrėti. nežinau iš kur, bet katinai tikrai ne visi toooli gražu ne visi yra kerštingi. bent jau mano atveju net ir baudžiant keršijama niekada nebuvo (tfu tfu tfu aišku). sėkmės
Puslapiai: Atgal 1 2 3 4 5 6 ... 8 Pirmyn
Skaito temas (1 svečių)
Sprendimas: The site runs on the 1C-Bitrix       Dizainas: DESS