lt

Naujienlaiškis

Naujausia prekė paramos krautuvėlėje




Pereiti į paramos krautuvėlę >

SOS akimirkos

SOS akimirkos
Daugiau nuotraukų

Paaukoti per

Kiti būdai paremti

   

Facebook

 
Iš viso: 5083844
Šiandien: + 21422
Naudotojo vardas:

Slaptažodis:


Prisijungti

Pamiršote slaptažodį?
Registruotis

Naujienos

Apie mūsų veiklą  528 

[2008 05 01]

Kadangi mūsų svetainė funkcionuoja dar ne visiškai pilnai, jums turbūt kartais sunku suprasti apie mūsų tiesioginę veiklą susijusią su pagalba gyvūnams: kokiu būdu jie gelbėjami, kur laikomi ir galiausiai kaip globojami iki išvykimo pas naujuosius šeimininkus. Norime šiek tiek pasidalinti ir su Jumis, mūsų mieli puslapio lankytojai, gal kiek bus aiškiau.

Dažnai sulaukiam pagalbos skambučių ir laiškų. Sunku atsakyti "ne" – neištiesti pagalbos rankos, nors pirmiausia turim suplanuoti kur gyvūnėlį talpinsime, nes  šiuo metu neturime atskirų patalpų gyvūnų globai, todėl juos glaudžiame savo namuose. Yra žmonių, kurie atėjo į mūsų organizaciją, tam, kad padėti pasiūlant savo pastogę vienam ar kitam beglobiukui. Vieni glaudžia po vieną, kiti, kam leidžia galimybės, po kelis. Taip apsaugojam gyvūnėlį nuo nemalonumų ir garantuojam gerą priežiūrą, kuri gyvūnui yra daug smagesnė nei patalpose, skirtose prieglaudai. Žinoma, mes ir prieglaudoje stengiamės suteikti pakankamai dėmesio kiekvienam, bet, mūsų nuomone, su namų sąlygomis tai nepalyginama. Kaip pasakytu šunelis ar katinėlis – "visas dėmesys tik man!"
Dažnai tenka patiems nuvažiuoti į vietą, kur reikalinga mūsų pagalba. Taip susipažinę su nauju globotiniu keliaujam į vet. klinika apžiūrai. Vilniuje draugaujam su Jakovo vet. klinika ir Buivydiškių vet. klinika. Daukartinė patirtis rodo, kad tai gydyklos,  kurios mus visad priima draugiškai ir suteikia pirmąją pagalba į skolą, nes ne visada turime galimybę iš kart atsiskaityti už veterinarines paslaugas. Išsamiai apžiūrėtas gyvūnas dažniausiai jau turi numatytą vietelę i kurią keliaus – t.y. kurio nors Pifas.lt savanorio namai, kur jis  laukiamas, visavertiškai globojamas, mylimas ir galiausiai dovanojamas.

Dažnai pas mus pasibeldžia gyvūnai sergantys arba sužaloti, jam reikalinga speciali priežiūra arba gydymas. Tokiu atveju dažniausiai į pagalbą ateina Jakovo vet klinika, suteikdama sąlygas palikti gyvūną jų stacionare gydymui ir priežiūrai, taip jam suteikiant šansą gyventi, o nebūti užmigdytam.
Džiaugiamės, kad nuo vasario mėn neteko užmigdyti nei vieno gyvūnėlio, net ir labai sunkiai sergančio. Turėdami begalinį norą padėti – stengiamės suteikti visas  išgyvenimo galimybes. Mums svetimas požiūris, kad „geriau išgelbėti 10 sveikų, negu vieną labai sergantį“ – juk ir sergantis, ir luošas nori lygiai taip pat keturiomis kibtis į gyvenimą. Esame ypač laimingi, kai tokie gyvūnai atranda naujuosius šeimininkus, nuoširdžiai priimančius juos į savo namus.

Dažnai žmones ir patys prisideda gelbėjant gyvūną: nuveža į vet kliniką, apmoka paslaugas ir tik tada pristato gyvūną mums. Taip pagelbėdami vieni kitiems – mes padarome daugiau.

Mūsų siekiai koordinuojasi su veikla, tad tikimės netolimoje ateityje vis dėl to turėti savo gyvūnų globos namus.

I klausimą, kaip mes išsilaikome, kas mus finansuoja, būtų galima atsakyti taip: pastovaus finansavimo mūsų organizacija kol kas neturi, tad išsilaikom iš paaukotų bei savo lėšų. Tikimės, kad ateinantį rudenį galėsime daugiau nuveikti sulaukę 2 procentų paramos, kartu darbą padarant našesnį ir produktyvesnį. Bandome užmegzti draugiškus santykius su kitu šalių gyvūnų mylėtojais, suteikiant mūsų veiklai tolimesnes perspektyvas ir kolegų, gal būt, kitokią patirtį.
Svetainės www.pifas.lt dėka, mes galime padėti žmonėms prašantiems padovanoti jų augintinį, taip suteikiant galimybę gyvūnui pas naujuosius šeimininkus važiuoti tiesiogiai iš savo namų bei patirti mažiau streso. Toleruojam padovanoti prašančius žmones, tad visad stengdamiesi suprast juos.

Toliau rasite mūsų savanorių pasakojimus bei įspūdžius nuveikiant realius darbus. Žinoma, dažnai visiem tenka atsisakyti kažkokių kitų gyvenimo įvykių, bet, mūsų nuomone, padarytas geras darbas atperka viską :)

Goda:

    Į Pifas.lt organizaciją įstojau įgyvendindama savo seną svajonę – padėti beglobiams. Visad skaudėdavo širdis matant valkataujantį, tačiau kažkodėl nei karto neišdrįsau paskambinti gyvūnų globos organizacijai. Kažkodėl atrodė, kad beglobiai mišrūnai niekam nereikalingi, tad kiek galėdavau maitindavau, prižiūrėdavau pati. Įstojus į Pifas.lt organizaciją – mano požiūris nepasiteisino. Iš pirmojo susitikimo nustebau – kiek čia laimingų beglobių gyvenimo istorijų!!! Kiek entuziazmo! Turėdama namie 2 šunis –  kitų priglausti nebeleidžia sąlygos, tačiau kiek įgalėdama bandau pagelbėti netiesioginiai Pifas.lt gyvūno gelbėjimo veiklai: rašau straipsnelius, važiuoju gelbėti gyvūnų iš gatvės ir t.t. Gal būt sunku patikėti, bet net matydama realią situaciją – širdis pasiduoda jausmams, tad kartais verkdama prašau  gal būt labiau užsigrūdinusių kolegių pagalbos gelbėjant. Nemoku sutvardyti ilgai išliekančio skausmo, kurį palieka kiekviena nelaimingo gyvūno istorija, bet tikėkimės laikas padarys savo, tad kartu su mano adaptacija bus ir daug mažiau gatvės mažūjų gyventojų...

Ieva:

    Mano istorija prasidėjo nuo Ilonos skambučio. Vieną vakarą ji paskambino man ir pranešė, kad rasta nykštukinė taksų veislės šunytė ir šiuo metu ją veža į mūsų savanorės Linos namus. Manęs paprašė šią šunytę priglausti, kol surasim jos senus ar naujus šeimininkus. Kadangi namie jau auginu savo šunytę Ropę, buvo gan problematiška susitarti su mama dėl taksytės priglaudimo, tačiau po ilgų įkalbinėjimų ji sutiko. Taip aš visą drebančią, pavadintą Aivos vardu taksytę parsivežiau namo. Namuose ji iškart atgijo, liovėsi drebėjusi ir netgi pradėjo lakstyti po kambarius. Prie manęs ši kalytė prisirišo akimirksniu, išėjus man iš kambario ir grįžus po kelių minučių ji taip džiaugdavosi, lyg būtų nemačius manęs kelias dienas. Pripratau ir aš ir mano tėveliai prie šios mažytės. Bėgo dienos, į internete įdėtą skelbimą niekas neatsiliepė, o mažoji visai priprato prie mūsų šeimos. Širdį suspausdavo kaskart pagalvojus, kad reiktų su ja atsisveikinti. Ir štai atėjo ta diena, kai jau galiu pasakyti, kad mažoji taksytė (taip susiklostė, kad ji "pasirinko" sau vardą Marytė) lieka pas mus! O reikėjo tik vieno Ilonos skambučio ir tinkamo laiko, kuomet galėjau padėti savo mielajai taksytei.

                                                                                                                      Pratęsimas ruošiamas ...

Komentarai

Komentaras sėkmingai pridėtas
CAPTCHA