O žengia jis sparčiai ir nelieka laiko atsipalaiduoti bei pamiršti, kad beglobių tampa vis daugiau.
Kalytė Mėta.
Kalytė buvo rasta pirmadienio rytą prie Kalvarijų turgaus. Mažutė buvo sušalusi ir išsigandusi.
O kai ją atvežė pas mus, iškart supratau, kodėl prie Kalvarijų turgaus, ogi todėl, kad nukirptos ausys ir uodegytė, kažkas norėjo apgavystės būdu pasipelnyti ir sekmadienį turguje parduoti kaip veislinį gyvūną, o kai nepardavė, tai tiesiog ten ir paliko.
Kikutis.
Šunelis rastas lauke, jam maždaug keturi mėnesiai. Labai ramus ir šiek tiek liūdnas.
Nežinau, kas jam nutiko, kodėl liko be namų ir kodėl tokios liūdnos jo akelės.
Nikė.
Namuose gimusi ir į prieglaudą nukeliavusi.
Rikis.
Tai šunelis, kuris nuo praėjusio rugsėjo gyveno lifte.
Jo istoriją sužinojau tik vakar vakare, kai paskambino Marina ir pranešė apie gyvūno bėdą.
Vėliau dėl šio šunelio paskambino p. Rasa, papasakojo apie jį daugiau. Ačiū jai už rūpestį ir greitą reakciją bei informacijos paviešinimą.
Šunelio šeimininkas pasimirė ir giminės gyvūną išmetė į laiptinę, o kadangi Rikis buvo labai prisirišęs prie savo šeimininko ir namų, tai taip ir liko gyventi laiptinėj, o tiksliau, įsitaisė daugiabučio lifte.
Taip ėjo jo dienos ir niekas jo nepriglaudė, kas mane labiausiai ir sukrėtė..., matyti kas dieną šalia durų našlaitį ir neatverti jam jų.
Visą vakarą mąsčiau, kaip jam padėti, prieglaudoje sunku būtu surasti vietos, globėjai irgi visi turi globotinių - "šventa vieta tuščia nebūna"...
O vėliau nusprendžiau suteikti kampelį savo namuose, su viltimi, kad šunelis bus paklusnus ir nekovingas, nes šalia jo gyvens dar šiek tiek gyvūnėlių.
Sutariau su Remigijumi, kad sekmadienio rytą nuvažiuos ir paims šunelį, o vėliau vakare GG svetainėje perskaičiau komentarą, kad šunelis jau turi puikų globėją ir jau saugus.
Nusiraminome visi, o drauge ir pasidžiaugėm, kad taip greit atsirado geras žmogus.
Bet jau šį sekmadienio vakarą paskambino Remigijus ir pranešė, kad šunelio niekas nepasiėmė ir jis toliau glaudžiasi daugiabučio namo lifte.
Teko vėl atnaujint prašymą ir galiausiai likimo skirta - Rikiui pasisvečiuoti pas mus:)
Rikis fantastiško charakterio ir iš visos širdies džiaugiuosi, kad jis dabar šalia prie mano kojų.
Tai ištikimiausias žmogaus draugas, su kuriuo smagu bendrauti ir kalbėtis. Visą vakarą sekioja paskui ir nei minutės nepalieka manęs vienos. Šiek tiek išsigando mano katukų, o gal jų jam pasirodė per daug, kai jie visi atėjo su juo pasisveikinti. O kai suprato, kad katinai taikūs, o kalytė Linda net guoliuką užleido, jis atsipalaidavo.
Dabar belieka ieškoti švelnių ir gerų žmonių, jis to vertas.
Šunelis nėra senas, sakyčiau vidutinio amžiaus, tvarkingas, ramus ir taikus.
Rikis laukia žmogaus, kuris jam atidarys savo namų duris ir priims kaip tikrą šeimos narį.
Kol kas tiek, vėliau bus nauji "SOS" katukai.
!