lt

Paaukoti per

Kiti būdai paremti

Apklausa


Iš viso: 996199
Šiandien: + 15777
Naudotojo vardas:

Slaptažodis:


Prisijungti

Pamiršote slaptažodį?
Registruotis

Šunų elgesio problemos

Puslapiai: Atgal 1 2
RSS
Šunų elgesio problemos, Klausimai ir patarimai
 
O urgzdamas dantis šiepia? Rašėte, kad grįžtate namo gana retai, tai, kaip supratau, šunelį augina Jūsų seneliai. Ar esate tikra, kad Jums nesant šuns niekas neerzina ar nebuvo nuskriaudęs (tikrai neturiu omeny Jūsų šeimos narių, bet gal yra geriančių kaimynų, vaikų iš aplinkinių namų ar pan., kuriems tokia "pramoga" visai patiktų). Man keista, kad kai Jūsų tėtis paėmė lazdą (o tai, kaip supratau, buvo pirmą kartą, nes anksčiau Jums tokių priemonių  nereikėjo), šuo iškart agresyviai puolė. Tai tipiška muštų ar kitaip nukentėjusių nuo lazdos ar panašaus daikto šunų elgsena, bet ne mylėtų ir gražiai auginamų, nors turbūt visko gali pasitaikyti. Mano šunelis, kurį išmetė prie žirgyno, pirmomis dienomis neduodavo nei sniego nukast (buvo jau beveik žiema, kai jį rado), nei virtuvės pasišluot - urgzdavo baisiausiai, šiepdavo dantis, pašiaušdavo savo mažą kuprytę ir iš visų jėgų griebdavo už šluotos/sniego kastuvo ar įrankį laikančių rankų. Šeima ėmė galvot, kad pasiutęs turbūt. Jau kiek ūgtelėjęs miške buvo užpuolęs vaikiną su "kačiukų" puokšte: kai paprašytas lėtai padėjo vyteles ant žemės, šuo atšoko lyg nieko nebūtų buvę.
Dar vienas klausimas: o po pririšimo šuo buvo reguliariai vedžiojamas?
 
Citata
Rita R. parašė:
O urgzdamas dantis šiepia? Rašėte, kad grįžtate namo gana retai, tai, kaip supratau, šunelį augina Jūsų seneliai. Ar esate tikra, kad Jums nesant šuns niekas neerzina ar nebuvo nuskriaudęs (tikrai neturiu omeny Jūsų šeimos narių, bet gal yra geriančių kaimynų, vaikų iš aplinkinių namų ar pan., kuriems tokia "pramoga" visai patiktų). Man keista, kad kai Jūsų tėtis paėmė lazdą (o tai, kaip supratau, buvo pirmą kartą, nes anksčiau Jums tokių priemonių nereikėjo), šuo iškart agresyviai puolė. Tai tipiška muštų ar kitaip nukentėjusių nuo lazdos ar panašaus daikto šunų elgsena, bet ne mylėtų ir gražiai auginamų, nors turbūt visko gali pasitaikyti. Mano šunelis, kurį išmetė prie žirgyno, pirmomis dienomis neduodavo nei sniego nukast (buvo jau beveik žiema, kai jį rado), nei virtuvės pasišluot - urgzdavo baisiausiai, šiepdavo dantis, pašiaušdavo savo mažą kuprytę ir iš visų jėgų griebdavo už šluotos/sniego kastuvo ar įrankį laikančių rankų. Šeima ėmė galvot, kad pasiutęs turbūt. Jau kiek ūgtelėjęs miške buvo užpuolęs vaikiną su "kačiukų" puokšte: kai paprašytas lėtai padėjo vyteles ant žemės, šuo atšoko lyg nieko nebūtų buvę.
Dar vienas klausimas: o po pririšimo šuo buvo reguliariai vedžiojamas?
Dantis urgzdamas šiepia ne visada. Šiaip namo grįžtu reguliariai, vasaromis kartus su juo būnu kasdien. Deja, taip nutiko, kad seneliai jau amžinatilsi, ir mums tenka rūpintis namu ir menku ūkeliu, tad pagrinde ten šeimininkauja tėtis, tad ir šuo daugiausiai mato jį. Tikrai žinau, kad jo niekas neskriaudža ir niekada neskriaudė, mes kaip tik, kiekvieną kartą pas jį atvažiavę eidavom su juo pažaisti ir visaip kitaip rodydavom dėmesį. Seniau (prieš prasidedant visiems piktiems urzgimams) jis tiesiog mėgdavo žaisti su šluota, siusdavo nuolat, žaisdavom kojų žaidimą, kai jam geriausias užsiėmimas būdavo bandyti pagauti mūsų kojas ir į dantis įsikišti - jis niekada nekąsdavo. Ir netikėtai atėjo laikas, kai priėjus jį paglostyti jis pradėjo urgzti, ir kuo toliau, tuo blogiau. Internete skaičiau, kad šuo gali urgzti norėdamas žaisti, bet vien išgirdus tą šiurpų garsą kūnas pagaugais nueina ir bijau net artintis. Man kartais atrodo, kad jis sulaukėjo, nors gal tai ir natūralu, bet bet kokiu atveju, norisi savame kieme jaustis saugiai ir ramiai, o ne kiekvieną kartą bėgti aplink visą nam, kad tik nereikėtų prie šuns priartėti bent per porą metrų :( Deja be, nuo tada kai jis buvo pririštas prie būdus buvo paleistas nuo grandinės ar išvestas pasivaikščioti tik keletą kartų (priežasčių įvairių yra, tačiau tai jau mūsų kaltė) ir jį vedžioti labai labai sunku - jis beprotiškai didelis, tada ne mes vedam jį pasivaikščioti, o jis mus. Na o dabar turbūt bijosiu koją į namus iš viso kelti :(
 
pririšti ar labai apribotoj ervej (pvz zoologijos sodo narve) laikomiems gyvūnams gali atsirasti psichikos pakitimų, užtat ir elgtis gali kitaip pradėt. Kažkada girdėjau, kad taip mokslininkai ištyrę gyvūnus nusprendė. bet tai čia nereik mokslininku turbūt būt, kad suprastum jog ne į gera šuniui kiauras dienas prie grandinės tupėt.
 
Labas vakaras,

Gal ir man kas nors atsakys...  Mano pagrindinis klausimas, kaip padeti susidraugauti dviems kalytems... Viena- pas mus jau penkti metai,ir paskaicius Jusu zinutes supratau kame problema.. Mesja labai suzmoginome, ji absoliutus vadas, direktorius visomis prasmemis, na tik, kad nepiktybinis. Neturime vaiku, tad matyt taip kompensuojame teviskus instinktus. Na, o kita parsivezeme pries pora dienu, misrune 7 menesiuku kalyte. Seimininkai ja norejo uzmigdyti, nes gime ne tokia kokios norejo,matyt toyterjeras taksiuke pamylejes bus :)))  negalejome palikti. Zodziu situacija namuose gan itempta, vyresnioji liudna tapo, dingo visas linksmumas-isdaigos juokingos. Paeda ir guli...Rytais tik dziaugiasi, arba kai dviese einame i lauka, mazosios dar nevedu, laukiu skiepu. Kartais vyresnele mazyle pagasdina,bet nesilecia, taciau mazoji irgi nepescia. Tarkime jei vyresnioji savo iprastiniu budu isreiskia dziaugsma,kad eisime i lauka ir lodama aplink mane sokineja, mazoji ta tikraja ta zodzio prasme taranuoja...Vyras sako, kad cia ji taipmane ''gina''... Zodziu as nezinau, neturiu zalio supratimo, kaip reikia elgtis :(  Labai noriu,kad mano vyresnioji numyletine nesijaustu blogai, kad butu laiminga ir patenkinta, ir, kad mazyle netaptu ''vilku''...Noriu ju draugystes. Siaip jos nesipesa,mazyle net nueina pas ja miegoti, prisiglausti... Taciau yra momentu, kuriuose as pasimetu. Kol dar pirmosios dienos,noriu zinoti, kaip turiu elgtis, nes prie viso to dar manau, kad dviems suniukams kur kas linksmiau nei vienam, ypac, kol seimininku nera namuose...  Nepaminejau veisliu. Vyresnele jorke - 1.7 kg.   Atvykele toyterjeriuko ir mini takso misrune - 3kg.  Buciau Jums BE GALO dekinga,jeikas nors atsilieptumete ir tupuciukaman padetumete... Nes labai noriu siu dvieju kalaiciu draugystes:)   ACIU !!!
 
Miela MaryJane mano manymu este teisi suzmoginote savo suni, tiksliau labai islepinote. Gal del to ji mano jog yra ,, gaujos'' , seimos vadas ar galva todel ir nenori priimti jauneles, bandykite parodyti kad seimininkas esate jus ir ignoruokite bet kokius ju nesutarimus tokius kaip jusu gynimas ir pan. je ima ginti ar dar ka iskart nueikite ir nekreipkite demesio
Puslapiai: Atgal 1 2
Skaito temas (1 svečių)
Sprendimas: The site runs on the 1C-Bitrix       Dizainas: DESS