lt

Paaukoti per

Kiti būdai paremti

Apklausa


Iš viso: 3591657
Šiandien: + 19012
Naudotojo vardas:

Slaptažodis:


Prisijungti

Pamiršote slaptažodį?
Registruotis

Padekit prisijaukinti laukinuke

Puslapiai: 1 2 Pirmyn
Atsakyti
RSS
Padekit prisijaukinti laukinuke
 
Sveiki. Esu prisiekusi gyvunu myletoja ir kreipiuosi i tokius pacius zmogucius, nes susiduriau su man nepazistama situacija. Priglaudziau laukine katyte is kiemo is nuo 5dienio dar nemiegojau normaliai. Tas mano miegas dzin butu, kad tik gyvunui gerai, bet kad gaila man jos baisiai, nes visa laika verkia, is kampo po sofa neislenda. O istorija tokia, kad kieme jau ilgai seriu kieminukes kates. Si buvo is ju pati maziausia, nususus, liesute, uzkimusiu balseliu ir praplikusia nugaryte. Verkdavo po langais is alkio ir salcio, bet niekada neprisileisdavo artyn, nors bandziau daug sykiu ja prisikabinti. Nors gyvenu amzame butelyje ir jau turiu nuostabiausia pasaulyje katina Stasi, vietos uztektu ir dar vienam puku gniutului. Jau buvau is kiemo pasiemusi baisiausiai serganti sena katina, pasimire mano Cesiukas ant galo, bet nors paskutinis laikas jo gyvenime buvo grazus. Ir sitai labai norejau padeti, nes matesi, kad tos pagalbos reikia, bet ji elgiasi taip, lyg as jai tuoj nagus po viena pradesiu laupineti. Ant manes snypscia, is kampo nelenda, valgo tik nakti ir aplink langus braizosi. Patarkit, prasau, nes truputeli nevilty esu. Jokie kalbinimai, svelnus zodziai ir panasus dalykai nepadeda. Vienakart vos spejau ranka patraukt, nes butu kirtus taip, kad kraujas butu pasipyles. Ka daryt? Labai lauxiu daugiau nusimanaciu zmoniu patarimu.
 
IEVA, manau, kad toks elgesys suprantamas, nes katelė pateko į visai jai nepažįstamą aplinką ir neįprastas sąlygas. Jums reikės labai labai daug kantrybės ir laiko. Jai dabar svarbiausia- ramybė. Ji turi suvokti, kad nebus skriaudžiama, bet tam reikės laiko. Jūsų laukia itin sunki Naujųjų Metų naktis, nes fejerverkai dar labiau įstresuos katelę. Kalbinkit ją labai švelniai- katės jautrios intonacijoms. Maniškis, pavyzdžiui, labai mėgsta būti giriamas, nuo žodžių "Geras, geras" pradeda lyrintis. Siūlyčiau jos neliesti, neimti į rankas, lai ji pripranta tiesiog būti namuo, būti šalia. Vet.paslaugos reikalingos kuo skubiau, tuo labiau, kad jau turite katinėlį Stasį. Būtų puiku, jei pavyktų iš kurios nors prieglaudėlės pasiskolinti gaudyklę. Tai baisiai triukšmingas daiktas, bet Jūsų situacijoj puikus pagalbininkas. Būtinai parašykite, kaip sekasi?
 
Sveiki, Ieva,

As taip pat turiu 4 kates, viena esu priglaudusi is kiemo. Jusu kate matyt buvo labai skriaudziama zmoniu ir dabartinis jos elgesys yra savisauga. Duokite jai skanestu, jai matant glostykite savo katina. Ir niekada nekreipkite i ja tiesioginio demesio. Elkites, lyg jos nebutu. Kates labai jaucia zmogaus energetika, tai is viso yra labai mistiski gyvuneliai. Salia jos jus turite buti labai rami. Atminkite, kad savo psichika kates yra labiausiai panasios i zmogu is visu gyvunu. Taigi isivaizduokite, ka jaucia vaikas paimtas is savo aplinkos, kad ir netinkamos jam gyventi, atskirtas nuo draugu ir pazystamu, turintis laikytis kazkokiu taisykliu... kate jaucia ta pati. Elkites su ja taip, kaip elgtumetes su tuo vaiku. Dar geriau butu pasikviesti gyvunu psichologa, tik nepakliukit apsisaukeliams diletantams.
 
Laba diena. Aš taip pat esu gyvūnų mylėtoja
ir visus vargšiukus mėgstu gelbėti. Iš savo patirties galiu pasakyti,
jei katytė jau suaugusi ir labai laukinukė, tai namine tikrai netaps.
Tačiau jai reikia laiko, kad aprimtų ir nors šiek tiek apsiprastų. Aš savo
namuose buvau priglaudusilaukinukę kokių 4 mėnesių pūkuotą labai gražią,
tačiau 8 mėnesius gyvendamos taip ir netapome draugėmis.
Ji nuolat bijojo žmonių. Norėdama pagerinti jos gyvenimą aš suradau
gerus žmones ir atidaviau į kaimą. Ji ten karaliauja, aplinkinius katinus veja šalin
ir gyvena puikiai. Svarbu, kad ji mylima. Taigi, dar reikėtų šiek tiek kantrybės. Sėmės jums.
 
Katinukai kurie nuo pat gimimo nėra mate žmogaus, o tik bendravo su savo mamyte katyte, dažniausiai prie naminių sąlygų jau ir nepritampa ir žmogus jiems aršiaušias priešas. Užtenka, kad jie pusantro mėnesio butu slepiami ir jau prijaukinimo procesas gali nepavykti.
Manyčiau Jūsų atveju šiai katulei prisijaukinti yra mažai vilčių. Aš pilnai pritariu, kad jai tiktu kaimo aplinka, ten ji vėl bus laisvėje ir nepriklausoma. Pas mus prieglaudėlėje gyvena kelios katytės kurių nepaimsi ant rankų ir nepaglostysi, nors tuoj švęsime ir antrą jų gimtadienį ir atkeliavo pas mus vos kelių mėnesių.
Pasirūpinkite, kad katytė butu sterilizuota ir ieškokite jai sodybos, tik ten ji bus saugi dvasiškai ir laiminga.
Katė laukinis padarėlis, tokia jų gamta. Naminukėmis jos tampa kai gyvena tarp žmonių nuo pat gimimo, aišku kaip ir visur buna išimčių.
Ačiū Jums už gerą širdį ir už tai, kad jai norėjote padėti, tai svarbu.
 
Tik norejau pasidziaugti, kad manoji laukinuke nors labai laaaaabai letai, bet pratinasi prie naujojo gyvenimo :) Visko buvo - ir lindimu i ventiliacijos anga, ir daiktu dauzymo, ir zaliuziu lauzymo, bet situacija gereja. Baisiausia praeityje - kelione pas veterinarus. Maziule taip paklaiko, kad jau nebezinojau, ir ka daryti. Matosi, kad zmogus jai asocijuojasi su didele mirties baime, nes tokio plesymosi as neregejau - nuosirdziai sakau, jei pamatyciau toki vaizda be kontexto, suabejociau, ar gyvunelis neserga pasiutlige. Ir veterinaro vos nepapjove :) Kai po visu proceduru ja kaukiancia veziausi namo (apziurejo, isvale ausis, nukarpe nagus, paskiepijo, suleido nuo kirminu, sterilizavo), beveik verkiau, galvodama, kad situacijoje nedaug vilties salia visu mano pastangu. Ir tada Kuosyte man padovanojo didziausia dovana - tik inesus boxa i namus, ji nutilo ir apsiramino. Nepatikejau savo ausimis :) Atidarius dureles, jau nei draskesi, neisnypste, tik nulingavo i savo pamegta kampa. Ko neverkiau is laimes, kai, duodant vakariene Stasiukui, ir ji pati atsvirduliavo valgyti - pirma karta! Paskui tyliai vaiksciojo po buta, siaip taip isikabarojo i tualeta (kad ir kaip prasiau to nedaryti ir sakiau, kad isvalysiu bet kur, kur pridarys) ir nuejusi susiraite po sofa. Dabar mes jau neberekiame naktimis, ir daiktu nevartome :) Netgi jau po truputi, dar su dideliais itarimais, bet vis tiek i ta puse pradedame galvoti, kad cia musu namai :) Ir vieta susiradome pirma karta tokia, kur ta vagilka, is kiemo isvogusi, gali mus laisviausiai pasiekti - rubu spintoje ant megztuku ir tarp paltu - kiekvienos kates svajone :) Nebesnypsciame ant ryzo storulio, kuris pradeda pries mus voliotis ir stotis ant ausu, kviesdamas zaisti, o mes nelabai suprantame, ko tas kvailas padaras is musu nori :) Kol kas dar nieko neprisileidziame ir glostomos nesiduodame, bet ir nereikia - kiekviena sudauzyta sirdele sunkiai is naujo patiki, tam reikia laiko. Kiekvienakart i ja pasiziurejus, sypsausi - dar viena pukuota sielele pasirupinta :)
 
Jūs šaunuolė, Svečias :)

Kaip suprantu, jūs ir esate ta pati Kata, kuri Lesės puslapyje rašo ;)
Tikiu, kad jūsų katytė pripras prie jūsų. Sėkmės !
 
Jo, ta pati :) Kai ieskojau patarimu del Kuosos, visur kreipiausi - ir cia, ir ten, ir pas veterinarus. Dabar neatsitraukiu nuo siu dvieju puslapiu, nes pirma karta radau tokio dydzio konsistencija tokiu paciu zmoniu, kaip as - t. y., be galo mylinciu gyvunus. Kai leidzia finansai, pervedu siek tiek pinigeliu, pati savo aplinkoje darau, ka galiu ir labai noreciau savanore tapti, deja, nzn, ar esu tam tinkama. Daugelio nuomone, per jautriai reaguoju i ziaurius ir liudnus dalykus, susijusius su gyvunais - iki nervinio drebulio ir raudu :( Nzn, ar sugebeciau emociskai tai atlaikyti, ir ar buciau reikalinga tokia - asarose papludusi drebanciomis rankomis, kai reikia saltu nervu :(
 
Ieva Balčiūnaite, žinokit dauguma savanorių jautriai reaguoja į globotinių mirtis ir kitas nelaimes. Tačiau taip džiugu, kai prieglaudos koks senbuvėlis randa namus :)

Manau jūsų pagalba tikrai būtų reikalinga bet kuriai prieglaudai ;) Kad ir šunų vedžiojimas ar katinukų narvų tvarkymas :)

Manau apsilankykite kurioje prieglaudoje ir karts nuo karto pabendraukite su globotinukais :)

Pati visai atsitiktinai atėjau Į "Lesę" na ir pasilikau... Sausio pabaigoj jau metai bus, kai savanoriauju :)
 
O va cia yra kita problema. As is Kauno, ir pas mus, kiek zinau (labai tikiuosi, kad klystu, ir man kas nors suteiks teisinga informacija), tokiu prieglaudu, kaip Leses ar Sos gyvunu, deja, kol kas nera. Yra tik Nuaras, apie kuri esu girdejusi negeru dalyku. Nesinori jais tiketi, arba bent jau tiketis, kad ten daug kas pasikeite, bet pries pora metu apsilankius ten seimos nariui buvo tiesiai sviesiai paskayta, kad dauguma gyvunu ten uzmigdoma ir ciniskai atsiliepta i pasibaisejima tuo - mazdaug, o kaip jus isivaizduojate, kur mes juos visu galetume deti? Be to, jie patys Lavastes straipsnyje pateike 2008 m statistika - apie 1000 nuzudytu gyvunu. Ir kiti dalykai dar. Dieve, kaip norisi tiketi, kad jau nebe taip yra, bet as tokioje organizacijoje negaleciau dirbti. Vadinas, lieka tik vienas variantas - tapti laikina globeja Kaune. O tai butu beveik neimanoma del laiko stokos - darbo iki sesiu, kitu nuolatiniu rupesciu, del ko istisai nt miego truxta. Be to, neisivaizduoju, kaip ta gyvuna reiktu isleisti is namu, viena karta pasiemus - galiausiai pas pacia vieno kambario butas taptu prieglauda, ir kompa reiktu atsikasineti nuo kaciu, o lova - nuo sunu :D
 
Svečias, kiek man teko girdėti, anaiptol tam Nuare nėra jau taip baisu. Jie migdo sergančius ir senus gyvūnus, o kitus net po pusę metų - metus laiko ;) Nors migdyti jie ir migdo, tačiau tikrai nemažai gyvūnų išgelbėja, išgydo, sterilizuoja ir padovanoja :) Manau jūsų pagalba būtų reikalinga :) Na o ar norit ten savanoriauti, jau jums spręsti,tačiau bent nueikite kartą, apsižiūrėkite, gal ne taip ir baisu?  (x)
 
IEVA, labai labai džiaugiuosi dėl Jūsų laukinukės ir žaviuosi Jūsų jėgomis ir valia. Kadangi Kaune nėra patalpų, tai savanoriai gyvūnėlius globoja savo namuose. Jeigu Jus neturite tokių galimybių, pritariu jau išsakytai nuomonei- nueikite į "Nuarą". Pasižvalgykite, pasidomėkite ir galėsite apsispręsti dėl savanoriavimo. Manau, kad bet kokia Jūsų pagalba bet kuriai prieglaudėlei būtų labai didelė ir laukiama parama. O ašaros ir drebančios rankos neatskiriama jautrios, didelės, užjaučiančios širdies dalis. Sėkmės Jums, Ieva.
 
Sveiki,
As taip pat myliu visus gyvunus,bet namuose siuo metu laikau siamo katyte 4 metu.Ji labai svelni ir meili,bet tiesiog nekencia kitu gyvunu(kaciu ar sunu) atejusiu i jos teritorija.
Bet kadangi siuo metu daug dirbam su draugu,ji labai liudi likusi viena.Paskutiniu metu visai ne kaip atrode-miauke vos prisilietus,visiskai ne sava.Tai mes nusprendem nupirkti jai patineli...
O cia ir prasideda bedos...Nupirkom...Jis kaip laukinis...Nors yra veislinis siamo taip pat.Augo kaime (Waleso kalnuose)namu vonioje, su senuku seima.Jie veisia siamo katinus.Mate, kaip speju, tik senute.Matosi ,kad su aplinka nesusipazines-garsu visu baidosi.Tenai mus prisileido,murke,zaide.Nu viskas normaliai atrode.Jis keturiu menesiu.O dabar pas mus namuose neprisileidzia bijo,snypscia,urzgia kai bandai paimti.Nors yra labai naglas-pasisliapia kai artiniesi,bet tuoj pat vel islenda paesti ar siaip pasizvalgyti.Su mano katyte snypscia viens ant kito-ne vienas nenusileidzia.Mano Nika 'ima' virsu galima sakyti,bet jis kaip ir minejau naglai vel islenda is po lovos ir ziuri.Dar bus tik savaite kaip jis cia,bet as niekad nesusidurus su tokiu kvailiuku,bailiuku-nezinau kaip su juo elgtis!Nezinau ar jis labiau bijo, ar jis labiau yra naglas.Ar graziai, ar pabausti bandyt,nes as nenoriu,kad man pradetu 'lipti ant galvos' katinas,nes i tai panasu is jo elgiasio.Jis vos ne kai suo-nervuojasi labai,tada kanda,urzgia pvz ant zaislu...Nekalbu apie tai kad lipa visur ir meto daiktus kai isgirsta kazka ir issigasta.Bandau sakyti jau dabar kur negalima,purskiu vandeni kartais.Zodziu nezinau kaip su juo elgtis...Nenoriu atiduoti,bet sitaip gyvent irgi neimanoma.
Gal kas susidure su tokiu elgesiu ir galetu man padeti-pasiulyti kaip su juo elgtis,ar yra sansu,kad tapts normaliu naminiu katinu???!!!Prasau padekit!!!
 
Ojojoj. Visų pirma tai užjaučiu jus dėl susidariusios situacijos (nes pati esu tokioj buvusi). Mano tox bendražmogiškas patarimas jums - stenkitės žiūrėti į viską paprasčiau, netgi su jumoru - ir jums bus lengviau, ir gyvūnėliai nejaus jūsų streso. Jei auginote veislinę Siamo katę, turėjote žinoti, kad jos nelabai mėgsta kitų kačių draugiją ir aplamai yra dažnai problematiško charakterio. Labai gali būti, kad katytė blogai jautėsi ne dėl vienatvės, o dėl kokių nors fiziologinių priežasčių - nenorit apsilankyti pas veterinarą? Kad vienas iš mano katinų serga, pirmiausia pamatau iš liūdno snukučio.

Na, bet pasiėmėt tą katinuką, tai pasiėmėt - dabar jau post factum, ir, prašau, negalvokite apie jo atidavimą prabėgus tik savaitei. Labai nedaug laiko tepraėjo katei, ir dar Siamo.

Abejoju, ar jis bando lipti jums ant galvos, tiesiog, manau, labai stresuoja dėl kardinaliai pasikeitusios aplinkos ir, kaip kad jam atrodo, poreikio nuo jos gintis su jūsų senąja kate priešakyje.

Geriausia bent pradžiai juos laikyti atskirai, manau. Taip iškart sumesti į vieną bendrą katilą jie ir pasipjaut neblogai gali. Suteikit šnypštalui kokią ramią vietelę, kur jis galėtų ramiai pabūti, pavalgyti, i tualetą nueiti, nuolat nesekamas jūsų senosios katės ir jūsų. Duokit jam asmeninės erdvės.

Ir prašau - nepradėkit jo iš karto bausti, purkšti vandeniu ir pan. :( Jam ir taip dabar baisu, jis pasimetęs ir 'iš savęs išėjęs' - todėl ir blaškosi, jums zbitkų pridarydamas. Bet iš pasimetimo, o ne iš nusistatymo. Jei pradėsit su įsibaiminusiu katinu kariauti, pasidarysit priešė jam, o ne draugė.

Pas mane namie trys yra su karaliumi priešaky (viena - laukinė) :) Kai pirmąkart namuose atsirado antras katinas, galvojau, kad pirmajam reikės egzorcistą kviesti - kaip apsėstas elgėsį. Iš pykčio seilės tekėjo. Kantrybė, tolerancija ir jumoras - daba vaiko vienas kitą po namus kaip darželinukai. Nors ir man buvo tokių momentų, kai iš nevilties verkti norėjos :) Bet, patikėkit, atrasti visus tenkinančią status quo įmanoma, tik nereikia taip stresuoti ir pasitelkti kantrybę.
 
Pirmiausia tai labai ačiū už patarimus - man jie tikrai reikalingi šiuo metu!!!
Dėl siamo kačių tai yra svarbu kaip jas issiaukleji is PAT pradžių. Tikrai jos nėra tokios bjaurios kaip dauguma sako. Aš jau penktą auginu. Katinai sutinku, kad yra šiek tiek su bjauroku charakteriu, bet kol jiem nieko blogo nedarai jie yra geri :$
kitas dalykas - jie nekenčia vienatves! Ypač mano katytė. Ji visur sekioja mus arba kviečiasi eiti į kambarį su ją, tiesiog reikalauja!!! O kai siamo katė reikalauja kažko tai patikėkit nėra malonu ( kalbu apie jų 'malonu' balsą).
Siamo kates gerai sutaria ir su kitom katėm, ir su šunimis, jei auga kartu. Užaugo Nika su kitu siamo katinu(jo nebera :-(  )ir buvo neisskiriami. Kaip ir minejote kaip darželinukai lakstydavo. Todėl tikiuosi , kad susidraugaus ir su šitu.
Jau yra šiokia tokia pažanga  :! Sekioja vienas kita, maziau pesasi. Šiandien jau palikau kartu... Tikiuosi nerasiu visu namų aukštyn kojom :-{  :-[ Paliesti nesileidzi dar. Ir is karto pasislepia jei pamato kad ziuri jam tiesiai i akis! Bet bandysim pratintis, tapti naminiu katinu!
Jei dar kas turit kokiu patarimu-labai laukiu!
 
labas, mes neseniai gavome laukinuka katineli koki 4 men, kaip ji prisijaukint? neprisileidzia zmoniu, slepiasi, snypscia... KA DARYT?
 
Pirmiausia - palikite ramybėje. Svarbu, kad turėtų vandens, maisto ir tualetą netoliese savo slėptuvės - turbūt slepiasi po kokia lova ar spinta? Nereikia bandyti traukti ir glostyti, kol neišnagrinės namų, kai įsidrąsins, išlįs pats. Iš pradžių naktimis, po to jau ir dienom pasirodys. Jei pasirodo - pakalbinkite švelniai iš tolo, jei prisileis paduodant kokį skanėstą, paglostykit ėdantį - spranduką tik pakasykit, ne kaktą ir ne nugarą, ten jau vėliau, kai apsipras. Gali užtrukti slapstymasis ilgai, net ir mėnesį ar porą, bet jei neforsuosit įvykių, toks mažas turėtų atitirpti.
 
Mano viena "atitirpo" po ...5 mėn. Tiesa, ji buvo jau suaugusi laukinukė. Dabar atsargi, nesileidžia imama ant rankų, bet  žaidžia su kitom katėm, prisiglaudžia prie kojos. Su mažytėm viskas paprasčiau. Linkiu sėkmės. Kantrybės. :$
 
Tokio amžiaus katinėlį tikrai prisijaukinsite. Aš sergantį prie įstaigos nusitvėriau kokių 6 mėnesių. Purškė pyko, ėsdavo kai aš nematydavau. Praėjo žinoma nemažai laiko, bet pradėjo ateidinėti į lovą gulti. Tuomet atsargiai paimdavau už čiupros priglausdavau prie savęs ir glostydavau. Kaip jaustūsi labai kalta, įkišdavo galvyte į pažastį ir kentėdavo, tačiau nesibraižė. Laikas bėgo, ji mano"musė" pradėjo draugauti su kalyte Pepe, tapo neišskiriamomis tikromis  draugėmis. Man smagu į jas žaidžiančias žiūrėti. Žinoma kai išeini į darbą negali gal tiek duoti meilės, bet į lovą miegoti ateina visuomet, o paglostyti galiu tik pasigavus. na tai kas kad ji tokia, bet ji jau tapo namine didele "Muse". Stiprybės Jums.
 
Sveiki kaciu myletojai :]Mes pries geras 3 dienas is globos namu parsivezeme katyte. Na ji apie 1 metu amziaus. Prieglaudoje sake, kad ji senokai ten augo, bet pries tai turejo seimininka kuris negalejo laikyti, bet vis zadejo, kad jei atsiras galimybe butinai pasiims atgal- taip ir nepasieme. Pas mus ji gera katyte, tik beda ta, kad jei jos nepajudinsi ji taip ir gules savo vietoje, net esti neina kol nenunesi prie indelio jos, paglostai pakuteni-tada suvalgo,o paskui vel ciuzina i savo vieta... Vis mastom gal jai dar stresas, kad pati neateina pavalgyti, isvis nezaidzia, i kis-kis net nereaguoja, gal nesupranto to kvietimo.. Bet tik kai prieinam prie jos laukia kada paglostysim tada buna laiminga, bet vistiek niekur nelenda. Tik nakti jei nori esti iseina paeda, o diena jos kaip ir nera...Patarkit prasau kas jai cia taip netaip? Aciu [hm]
Puslapiai: 1 2 Pirmyn
Atsakyti
Skaito temas (1 svečių)
Atsakymų forma
 
Pranešimo tekstas*
Įkelti bylas ir vaizdusVilkite bylas įkėlimui čia
Vilkite bylas čia
Įrašų nerasta.
Įkelti nuotraukas
 
Sprendimas: The site runs on the 1C-Bitrix       Dizainas: DESS