lt

Paaukoti per

Kiti būdai paremti

Apklausa


Iš viso: 3534763
Šiandien: + 42034
Naudotojo vardas:

Slaptažodis:


Prisijungti

Pamiršote slaptažodį?
Registruotis

Pasidalinkime patirtimi apie gyvūnų ligas ir gydymą

Puslapiai: 1
RSS
Pasidalinkime patirtimi apie gyvūnų ligas ir gydymą, Tai, ką ne visada spėja papasakoti veterinarai
 
Čia nėra tema apie 'gerus ir blogus veterinarus', o apie tai, ką sužinojome ir kas gali praversti kitiems. Kai kurie dalykai pamažu ima atrodyti savaime suprantami, bet kai atsimenu, kaip pas mus atkeliavo pirmas katinas, o iki to mes laikėm tik graužikus, tai suprantu, kad nieeeeko nežinojom. Net apie kirminus tik kažkokias neaiškias legendas:)
Kai pradėjau skaityti daugiau - atsirado bent jau kontekstas. Ir jei tenka susidurti su žmonėmis, kurie turi problemų su šunimi ar kate, bet nei pas vetą veda, nei patys domisi, tik dūsauja, tai priploti norisi:O
Gydymasis "internetu" neretai gali pakenkti, jei daugiau nieko ir nedarysi, bet gali ir padėti aktreipti dėmesį į simptomus, apie kuriuos nežinome, blogai ar nieko tokio, įspėti dėl vienų ar kitų preparatų ar atvirkščiai, pareklamuoti, kas pagelbėjo. Manau, dauguma iš čia besilankančių turėjo vienokių ar kitokių pasibendravimų su vet. klinikomis dėl augintinių ar globotinių, tad padėkim pradedantiesiems:)
Žinoma, jei aš parašysiu pirmą postingą ir tuo ir baigsis, tai gija nueis į užmarštį, bet jei prisidės ir kiti...

Apie lašiukus nuo blusų. Kikose, gal ir kitose zooparduotuvėse galima nusipirkti pigių lašų nuo blusų. Veterinaro komentaras: "jei jie būtų geri, tai ir mes pirktume, nes jie tikrai pigesni". Tačiau (bent jau dalis) nėra geri, juose yra - duok dieve atminties - nuodingų azoto junginių, ir jautresniems šuniukams ar kačiukams galima net kepenis apnuodyti, yra buvę tokių sunkių atvejų.
Iš savo patirties galiu pasakyti, kad lašiukai "Veto nature beaphar", kur be žolinių ingredientų nelabai ko ir yra, dviems katėms nesukėlė jokių nepatogumų, o baltam katinui (preziumuojam, kad jo oda jautresnė) sukėlė dalinį išplikimą ant sprando, kur buvau užlašinus, su juodais taškiukais. Aišku, išsigandau, kad grybas (kurio dar nesu mačius, laimei), ir nutempiau pas vetą. Grybas nepasitvirtino, taškiukai buvo dulkės, kurios susirutuliavo dėl odos riebalų. Po kurio laiko plaukai ataugo.

Besiknisdama dėl šio nuplikimo po internetą, radau lentelę apie kačių odos problemas, gal ir jums pravers: http://veterinaras.weebly.com/uploads/2/9/9/7/2997782/kaciu_alopecijos_plauku_slinkimo­__priezastys__bei__gydymas..pdf
(Kokie jūsų patyrimai su nublusinimais, ką naudojat?)


Apie kirminus. Na, kirminų, oi, katinų specialistai tai nieko naujo neras, bet naujokams gal bus naudinga, pacituosiu save po šviežio įspūdžio, grįžus iš veterinarijos:
"Iš bendro tuliko" apsikrėsti šansų mažai, nes jei ir yra kiaušinėlių, tai jie "neinvaziniai", nes temperatūra per maža vystytis. O jei pas gyvūną yra kirminų, dalis jų gyvena žarnyne, o dalis įsirausia į aplinkinius raumenis ir užmiega, tai vadinasi "mieganti lervutė". Ir gali miegoti mėnesį, du, penkis... "Cestalis" ir pan., jų neveikia, nes jis veikia per žarnyną. O paskui jie kažkada pabunda ir krapštosi link plaučių. Tada gyvūną erzina, kad kažkas alveolėse, ir jis kosėja, atkosėja, nuryja, tada jie patenka į žarnyną ir "ten pradeda poruotis". Taigi, jei iš pat pradžių buvo neblogai užsikrėtęs, gali tekti kas kelis mėnesius net metus nukirminti, kol visos "miegančios gražuolės" išsikraustys. Beje, vaistai jų neužmuša, tik paralyžiuoja, tada jie negali stumtis prieš srovę ir išsikrausto."

Papildykit ir apie kirminus:)

Beje, ne visi turbūt matė, bet šiame tinklapyje yra ir visas kursas apie ligas bei užkrato nešiojimo išvengimo būdus:
http://sos-gyvunai.lt/lt/savanoriai/apmokymai/?COURSE_ID=2&CHAPTER_ID=1
 
Helmintai arba kirminai, kaip juos įprasta vadinti šnekamojoj kalboj, iš tiesų nėra vienalytė kategorija. Dažniausiai šunis ir katės auginantiems asmenims tenka susidurti su plokščiosiomis kirmėlėmis (daugiausia kaspinuočiais, tarp jų ir echinokoku bei Dipylidium caninum, kurie abu gali apsigyventi ir žmoguje), apvaliosiomis kirmėlėmis (askaridėmis, toksokaromis, strongiloidais, kreivagalviais, ypač Ancylostoma genties) bei dygiastraubliais (akantocefalais)
Po šeimininko organizmą migruoja toksokaros, kreivagalviai, askaridės, nes keisdami savo lokalizaciją šeimininko audiniuose šie parazitai slepiasi nuo imuninės sistemos atsako. Paprastai užsikrečiama suėdus žemėto maisto (daugumos šių helmintų kiaušiniai ilgą laiką išlieka gyvybingi dirvožemyje) arba užsikrėtusio gyvūno išmatų. Žarnyne kiaušiniai ekscistuoja ir išsirita lervutės, kurios prasiskverbia per žarnyno sienelę į pilvo ertmę ir iš jos keliauja į kraujagysles, kur su krauju nunešamos į širdį, o iš ten - į plaučius. Iš plaučių vėlėsnės helmintų vystymosi stadijos kyla bronchais į trachėją, iš kur yra atkostimos ir vėl nuryjamos. Pakartotinai patekę į žarnyną šie helmintai subręsta lytiškai ir poruojasi, o tada patelės produkuoja kiaušinius, kurie su išmatomis pasišalina į aplinką.
Visai kas kita yra kaspinuočiai, kurie gali išgyventi tik šeimininko žarnyne (paprastai plonosiose žarnose), nes šie helmintai neturi virškinimo sistemos ir kituose audiniuose paprasčiausiai dvėstų badu. Kaspinuočiams būdinga absorbcinė kūno danga, tad jie siurbia šeimininko suvirškintas maisto medžiagas visu kūno paviršiumi. Apvaliosios kirmėlės (dar vadinamos nematodais) turi virškinimo sistemą, todėl gali misti plaučių epitelio audiniu, krauju ir pan., o jų kūno danga pirmiausia atlieka apsauginę funkciją ir yra periodiškai keičiama  panašiai kaip vėžiagyviai ar vabzdžiai, jos "išauga" savo kūno dangą ir laiks nuo laiko neriasi). Tai leidžia joms migruoti. Kaspinuočiai, kitaip nei nematodai, yra hermafroditai (turi tiek vyrišką, tiek moterišką lytinę sistemą), todėl partnerio poravimuisi ieškotis jiems nereikia.
Kaip efektyviausia išnaikinti helmintus, manau, labai priklauso nuo konkrečios situacijos. Stipriai apsikrėtusiems gyvūnams, ypaš jauniems ar nusilpusiems, staigus kirminų nužudymas gali būti mirtinas, nes žūdami helmintai išskiria toksinus ir itin stiprios invazijos atveju tų toksinų gali gautis tiek daug, kad jie net užmuš dehelmintizuojamą gyvūną. Tokiais atvejais geriau nukirminimą vykdyti palaipsniui, mažesnėmis dozėmis, bet reguliariai kartojant, kad helmintai dvėstų "porcijomis" ir po truputį būtų pašalinami iš organizmo. Kitas svarbus dalykas - nei vieni antihelmintikai neveikia kiaušinėlių stadijos, todėl nukirminimas turi būti kartojamas (paprastai po poros savaičių ar mėnesio, priklauso nuo helmintų, kurių turi gyvūnas, vystymosi ciklo). Antihelmintiniai vaistai kuriami remiantis metabolizmo skirtumais tarp kirmėlių ir šiltakraujų gyvūnų (kad būtų toksiški tik helmintams, bet kiek įmanoma mažiau kenktų katei ar šuniui), tačiau labai svarbu, kad jie būtų kokybiški ir licenzijuoti, nes, vienaip ar kitaip, tai yra nuodai. Dėl šios priežasties vaistus reikėtų pirkti tik veterinarinėse vaistinėse ar gydyklose, nors teko matyti ir turguje parduodamus, bet net jei pakuotė ir tokia pati, sudėtis gali skirtis ir niekas už tai nebus atsakingas. Su dehelmintizacija glaudžiai susijęs ir ektoparazitų (pūkagraužių, utėlių ir ypač blusų) naikinimas, nes dalis šių parazitinių vabzdžių yra helmintų (ypač kaspinuočių) tarpiniai šeimininkai, pvz., blusos perneša tą patį jau minėtą Dipylidium caninum kaspinuotį. Besikasydamas ar valydamasis kailį gyvūnas neretai dantimis sutraiško tokį vabzdį ir gauna porciją invazinių helminto stadijų tiesiai į burną. Dabar vet.klinikose atsirado ant sprando lašinamų kombinuotų vaistų nuo ekto- ir endoparazitų (pvz., blusų ir plokščiųjų kirmėlių ir pan.), kai kurie jų, pvz., Stronghold, veikia apvaliąsias kirmėles ir ausų erkutes. Tai, be abejo, patogi naujovė, bet nei vienas šių preparatų neveikia visų helmintų visose stadijose, tad juos naudojant reikia į tai atsižvelgti ir po kurio laiko suduoti ir vaistų nuo tų helmintų, kurių lašinami vaistai neveikia, o po to dar viską pakartoti. Iš karto duoti nerekomenduotina, nes per didelis antihelmintikų kiekis gali apnuodyti gyvūną.
 
Pamiršau parašyti apie grybą: man irgi (tfu tfu tfu) niekada neteko su juo susidurti, bet kiek žinau, atpažinti nėra sunku, nes grybelis sukelia koncentriškus taisyklingus apvalius išplikimus ir odos pleiskanojimą išplikusioje vietoje. Apvalią išplikimo formą nulemia tai, kad grybelio hifai (grybiena) plinta nuo sporos sudygimo taško radialiai į šonus, o labiau į centrą esanti senesnė grybiena atmiršta. Panašiai susiformuoja tų grybų, kuriuos miške renkam, "raganų ratai".
 
na, ir bjaurybės tos kirmėlės, nors kai pagalvoji, gi "jos nekaltos", kad gamta taip sukūrė:)


dėl profilaktinio nusikirminimo žmonėms, - pirmą kartą neseniai prisiruošiau, nes pernykščiai globojami katinėliai tikrai turėjo, tai maža ką... gydytoja išrašė 'Vermox', 2 tablx3dienos. Greičiausiai dozė visiems, gal išskyrus vaikus ar nusilpusius žmones, tokia pati, tai gal kam pravers - nes šių vaistų informacijoje nenurodyta, kaip juos gerti. 17-18 litų ta pakuotė (6 tabl.)
 
Dalinuosi dar istorija apie herpeso virusą ir kates, gal kam pravers.

Kaip žinia, nuo rinotracheito skiepas apsaugo tik dalinai - apsikrėsti vis tiek įmanoma, tik ne taip greitai, ir ligos eiga, jei jau suserga, lengvesnė nei neskiepytukų.

Mūsiškiai naminiai iš tiesų ilgokai niekuo nesirgo, sirgo tik trys globotinukai. Gydymas antibiotikais nepadėdavo ilgam, pasak veterinarų, tas ligos sugrįžimas reiškė, kad kaltos ne vien bakterijos, o virusas, kurio jie neveikia. (Virusologinių tyrimų katėms kaip ir nedaro nieks, gal išskyrus pasiutligę, tai popieriaus, kad "tikrai herpesas" neturiu. Jei kas turi blatą ir gali užsakyti tyrimus, parašykit man, gal būtų ateity naudinga.) Atskirti kažkur visiškai atskirai jų nebuvo įmanoma, ir po kokių dviejų mėnesių bendravimo su mazgiais, ėmė sirginėti ir dičkiai, - čiauduliai ir visai nemalonus konjuktyvitas. Pasak veto, katėms, kurios gyvena krūvoje ir "dalinasi" herpes virusu, gana sunku padėti: vienas jau nugali, o pas kitą dar aktyvus, apsibučiavo - ir vėl iš naujo. Žodžiu, karuselė. Nešiojau į veterinariją juos kirbinėmis:D.

Tada veterinaras išskaitė tokią štai išeitį (V.Kavaliauskis, Justiniškių veterinarija, gal būtų padoru įvardinti). Užsienyje buvo padarytas tyrimas, kad katėms, turinčioms herpeso virusą, galima lizino terapija be šalutinių poveikių. Į maistą turi būti papildomai dedama 250 mg lizino. Šią amino rūgštį prisijungęs organizme herpeso virusas nebegali daugintis (šiaip jis jungiasi kitą amino rūgštį, argininą, ir bujoja sau). Per kurį laiką organizmas "prisotinamas" lizino, ir virusas "sterilizuojasi", o tada organizmas gali pats lengviau jį įveikti. Po 4 savaičių buvo padaryti tyrimai, kurie rodė, kad virusas toje grupėje ryškiai sumenkęs (bet ne visai išnykęs, tą irgi reikia įsidėmėti).

Kadangi Lietuvoje neradau pirkti, tai atsisiunčiau lizino per internetą (http://www.iherb.com/Life-Extension-L-Lysine-Powder-300-g/16353?at=0), tiksliau, paprašiau, kad man atsiųstų žmogus, kuris tam psl. registruotas, tai registracijos kainos nežinau:). Pats preparatas nekainavo nė 40 litų.


Terapija mažiausiai 4 savaitės, taikiau daug ilgiau, nes nespėjus pradinio kurso praeiti, vėl buvo susirgusių, tai išsitęsė. Lizinas yra balti birūs milteliai. Neskanūs, ragavau, bet katėms didelių problemų nesudarė, paberdavau ant sausiukų, ant kurių tada užkraudavau konservus. Pagal kačių svorį nedozuojami. Šešioms katėms išeidavo dienai nepilna pusė šaukštelio.

Jau ilgoką tarpą nieks neserga, nors vienam po konjuktyvito vienos akies sklera vis dar kiek paraudusi, tai lašinu dirbtines ašaras.

Kas norėtų pasiskaityti:
tyrimo su katėmis aprašymas: http://www.vetoquinolusa.com/Studies/FHV/EffectOfOralL-lysine.pdf,
apskritai apie liziną ir herpesą: http://www.herpes-coldsores.com/amino-acid-lysine-for-herpes.html
specialūs vaistai būtent virusiniam rinotracheitui: http://www.vetoquinolusa.com/CoreProducts/Anti-Infective/FHV.html.

(Taip, lizino terapija taikoma ir žmonėms, kuriuos kamuoja nuolatinė pūslelinė, taip pat jiems siūloma riboti visokių šokoladų, riešutų ir pan. maistų, kur yra daug arginino.)
 
dar prisiminiau. mūsų kačių ausys visada šarios, bet pas katiną sieros matosi, tai man norisi vis pavalyti. valyti bile kaip negalima, nes kačių ausys labai jautrios ir galima sudirginti, užsidirbti uždegimą. ausis reikia valyti pašlapinus vatą ausų lašų skystyje, tirpdančiame sierą. pagal tokį apibūdinimą vaistinėje pasiūlė "Tropex". bet kaip tyčia katino ausys susitvarkė, tai neišbandžiau:)
 
Sveiki,noreciau paprasyti visu pagalbos,laikome japoniska pelyte ir ji susirgo kazkokiu grybeliu.gal kas zinote kaip gydyti:{
 
Vaje, grybas bjaurus dalykas. Skubiai neskite i gydykla. ten pasakys, ka daryti. Ilgas darbelis. Mano sunaus katinukas sirgo. Beje, atsargiai elkites, nes gali uzsikresti ir zmogus.
 
ar nėra jums pasitaikę, kad katinas išsilaižytų plaukus iki pliko ploto? maniškis laižosi, kramtinėja vieną leteną, kaip tik kur jam patogiausia pasiekti, seiliojo, seiliojo, kol nepatikrinau kartą, ogi jau oda šviečia. neskauda jam, - spaudinėjau, nereaguoja, nėra jokių šašų, žaizdelių, pleiskanojimo, plotelis pailgas.

namie yra "papildoma katė", kuri jį kibina (paskui gauna į skūrą, aišku), tai spėju, kad jis nervinasi. į veterinariją taikysiu užeiti, bet jei kas turėjo tokios patirties, būtų aktualu išgirsti.
 
Taip, tai greičiausiai dėl streso :( Tad pagal galimybes reikia stengtis kažkaip situaciją pakeisti, tai tada turbūt nei veterinaro, nei vaistų nereikės - savaime susitvarkys.
 
aha, tada imkit kas nors papildomą katytę, miela juoduliukė baltu seilinuku, 11 mėn. sterilizuota ir skiepyta;) daugiau nori žaisti, negu glaustytis, tai tiks 'ne seiliukų' mėgėjams: http://www.gyvunugloba.lt/lt/main/g.45741

katinui vetkėj nupirkau žolinių tablečių. dar nežinau, ar padeda nuo streso, bet grindis tai švariai išlaižė, kur bent kas nukritę buvo. nes valerijooonai...
Puslapiai: 1
Skaito temas (1 svečių)
Sprendimas: The site runs on the 1C-Bitrix       Dizainas: DESS