lt

Paaukoti per

Kiti būdai paremti

Apklausa


Iš viso: 2533717
Šiandien: + 1629
Naudotojo vardas:

Slaptažodis:


Prisijungti

Pamiršote slaptažodį?
Registruotis

Del gyvunu laikymo salygu globos namuose2

   RSS
Del gyvunu laikymo salygu globos namuose, kaciuku maras ir kitos plintancios ligos
 
Sveiki,
Noreciau visus besiruosiancius imti gyvuneli is globos namu dar karteli pagalvoti ir paskaityti mano laiska.
Pries savaite pasiemiau maza katyte - tikra dziaugsmeli. Deje, dziaugsmas truko nelabai ilgai. Po keliu dienu katyte susirgo. Priesmirtines agonijos busenos pateko pas gerus veterinarus. Diagnoze - katineliu maras. Be abejo ir paskiepyta dar nebuvo... Liga labai klastinga ir pavojinga. Ir plinta ji labai greitai. Tai reiskia kad PRAKTISKAI VISI KATINELIAI ESANTYS GLOBOS NAMUOSE SERGA SIA LIGA ARBA YRA VIRUSO NESIOTOJAI!
Mano drauge is globos namu irgi buvo pasiemusi sunyti - po savaites jis taip pat susirgo, liga atsinesta is globos namu..
Tikrai gerbiu visus zmones dirbancius gyvunu prieglaudose, taciau sie faktai verta susimastyti, ar ju darbas nera beprasmis. Ar tikrai gyvuneliai yra gelbejami. O gal tiesiog patenka i visokiausiu ligu zidini. Tokiu atveju geriau gyvuniukus uzmigdyti, o tokias istaigas uzdaryti, jeigu dabartinemis salygomis neimanoma uztikrinti gyvuniuku sveikatos ir tinkamos prieziuros.
Labai aciu, kad isklausete ir tikiuosi pamastysite ir visi skaitantys.
Na o as linkiu savo katytei kuo didziausios sekmes ir stiprybes kas minute kovojant uz islikima....

Ieva
Puslapiai: Atgal 1 2
Atsakyti
Įrašai
 
Citata
Svečias Nesusipratele parašė:
.O dabar gal istrinkit???????

Nuojauta kužda, kad čia tas pats "svečias-nesvečias", kuris įvairiose temose pagiežingai, nepagarbiai, vienašališkai pasisakinėja, stengiasi kiršinti ir įžeidinėti. Pagal rašymo stilių šis "svečias" buvo persivadinęs tris-keturis kartus. Dažna šio "svečio" frazė yra "apie ką mes kalbam?" ir prašymas ištrinti komentarą  :=]  
  Piktus anonimus siūlyčiau trinti, o nuolatinius įžeidinėtojus - blokuoti.
Žmogus, priklausantis katei :-)
 
Citata
Svečias parašė:
o kodel vadovas turi viska zinoti? gal tai buvo zmogus kuris buvo atsakingas uz gyvunu skiepus ir gydyma, ar taip negalejo buti

Sutinku, kad vadovui sunku zinoti visu gyvuneliu bukle globos namuose, bet as susiduriau su situacija, kai vadove ir savanores, su kuriom bendravau, tikrai zinojo viska apie suniuka, kuri emiau globoti. Nes kai suniukui susirgus skambinau - nesake, kad reikia pasiklausti ar kazkur paziureti, tada iskart suteike visa informacija. Tiesiog manau tai galejo padaryti pries paimant gyvuneli is globos namu..

Kaip bebutu, kad ir apie skaudzius ir nemalonius dalykus, tikrai reikia kalbeti kaip isaukletiems zmonems, kad ir kiek butu nepasitenkinimo sirdy.

Ieva, kaip tavo katyte? :) Gi cia pagrindinis klausimas dabar turetu buti tai :)
 
Sveiki,
Na bet kokiame darbe ir istaigoje visuomet galima prie ko prisikabinti. Tobulu nera, nei zmoniu nei darbuotoju. Manau viskas normalu. Svarbiausia tik  apie tai kalbeti ir mokytis is klaidu.
Katinyte vis taip pat. Galuojasi. Liga pikta ir sunku bet ka prognozuoti.. Palikau vel klinikose, kol pati darbelyje esu ir jos gydymui pinigelius uzdirbineju :)
 
Kai pradėjau šią veiklą - net neįsivaizdavau kokie sunkumai laukia ateityje. Atrodė, pirmyn nešė tik begalinis noras padėti. Tuomet dar nebuvo nei vienos savanoriškos organizacijos ir net nekvepėjo gyvūnų gelbėjimu. Veikla prasidėjo namuose ir staiga namai pavirto nediduke prieglauda. Pasipylė gyvūnėliai kaip grybai po lietaus. O per viena išvyką į Nuaro prieglaudą, parsivežiau iš ten kelių savaičių katytę, pasiėmiau ją tik dėl to, kad ji buvo visiškai silpnutė, ligota ir ją reikėjo maitinti iš buteliuko. Pavadinau ją Pipa ir kiek įmanydama kovojau dėl jos gyvybės. Oi kaip buvo sunku, bet meilė ir visa kita nugalėjo... Vėliau, po gero mėnesio, į mano duris pasibeldė dar viena katytė, tik jau iš Grindos. Nesiruošiau jos pasilikti, bet kai ir jos gyvybė kabėjo ant plauko, nenorėjau niekam atiduoti. Taip ir augo pas mane dvi mažylės, kurias pamilo visa mano šeima. Katytė iš Grindos gavo Princesės vardą. Tai buvo protingumo ir meilumo simbolis... taip prabėgo vasarėlė ir mano katukės spėjo išaugti, per tą laiką, kol jos augo, namuose pasikeitė dešimtys gyvūnėlių ir visiems laimingai pavyko surasti namus, nebuvo jokių sunkių ligų ir juolab netekčių,- kaip sveistuku patepta. Bet vieną, labai gražų ir saulėtą tų pačių metų rugsėjo ryta, katukė Princesė kaip visada išėjo į lauką pasivaiksčioti, o jau po kelių valandų gulėjo tyli, lyg mieganti, šalia namo ant važiuojamosios dalies. Nutrūko jos gyvenimas... jai taip buvo skirta, aš tiesiog pasiimdama ją iš Grindos visą ligotą ir nelaimingą, jos gyvenimą praturtinau tik tuo, kad ji augo pas mane laiminga ir sveikutė ir, be abejo, mylima. Liko mano Pipa, ji dar ilgai liūdėjo Princesės, bet ašarom juk skausmui nepadėsi, teko susitaikyti.
Vėliau, kai namuose tapo labai sunku globoti didelį kiekį gyvūnų, mes drauge su kitais bendraminčiais susiradom patalpas ir įkūrėme pačia pirmą prieglaudą,- bent mums ji buvo tokia. Ir štai tada pasipylė tiek, gyvūnėlių, kiek ir nesisapnavo, visiems norėjosi padėti, o drauge su visais beglobiukais pasipylė ir ligos. Parsinešiau namo grybelį, tada dar jo labai bijojau ir man tai atrodė baisiausia liga. Pirmoje eilėje užsikrėtė mano sūnus, vėliau persidavė katinukams, kurie buvo mūsų namuose, - o tai Pipa, Tigis ir Laukinukas. Grybas buvo gan sunkios formos ir joks gydymas nepadėjo ir ką tik aš nedariau, bet trys mėnesiai aktyvaus kovojimo rezultatų nedavė, o kai dar visi mano giminės sužinojo, kad savo veiklos dėka užkrėčiau ir vaiką, - mano gyvenimas patapo pragaru. Tapo nepakeliamai sunku dirbti ir gyventi. Kasdien tekdavo išklausyti tiek priekaištų, kad praradau pasitikėjimą viskuo, kas mane supo... Galiausiai vieną vakarą teko pasiimti katulius ir nuvežti juos užmigdyti, nes liga tik progresavo.      Praėjo trys metai, o skauda iki šiolei, kad taip išdaviau juos. Stovėjau tada kaip stabas ir žiūrėjau kaip juos migdo vieną po kito... dabar jau to nepadaryčiau, o tada mane paveikė priekaištai ir moralizavimas. Nors sergančių katinukų namie ir neliko, vis tiek visi kas galėjo nusisuko, likau viena, kaip pirštas - išduota ir pasmerkta, ir nebuvo šalia žmogaus, su kuriuo galėčiau pasidalinti savo skausmu. Rašau ir ašaros rieda kaip pupos, nes, nors ir keli metai praėjo, o atminty viskas lyg vakar. Nemoku nupasakoti kokius kryžiaus kelius teko praeiti, kol į gyvenimą vėl sugrįžo šypsena bei juokas, kaip sunku buvo pakelti galva po visų bėdų ir eiti toliau, kad nors kiek palengvinčiau beglobių dalią. Todėl daugiau niekada neabejoju, kad pasirinkau teisingai ir kad reikia globos namų, kuriuose galėtų prisiglausti ir maži, ir dideli. Visada bus netekčių, niekada nepavyks išnaikinti baisių ligų , bet gyvūnas išeis žinodamas, kad buvo kažkam labai reikalingas, mylimas ir prižiūrėtas. Mes nevisagaliai ir netvarkom likimų, bet galim palengvinti kančias ir nenusisukti, kai patvoryje ar šaltyje gęsta gležnas ir nekaltas kūnelis.
Aš nuoširdžiausiai niekam nelinkėčiau to, ką teko man išgyventi, kad šiandien mūsų kiemelyje glaustūsi virš šimto gyvūnėlių. Gyvūnėliai į šį pasaulį ateina su likimu, jie turi sielą, o mes tik mokomės juos suprasti. Šiandien jau nieko nebijau ir gyvenu pagal savo gyvenimo taisykles, nėra noro kažkam įtikti, tiesiog klausau širdies ir tiek.
Pipą ir Princesę pasiėmiau iš prieglaudos labai sergančias ir tai padariau vien dėl to, kad padėčiau joms, nes žinojau, kad jei nepaimsiu aš jų - niekas tokių nenorės paimti.
Jei kažkam mūsų veikla atnešė daug skausmo, tai noriu pasakyti, kad suprantu kas tai yra, bet reikia mokėti priimti gyvenima tokį, koks jis yra ir, jei gyvūnėlio nebeliko, tai reiškia ta vieta yra atlaisvinta kitam, kurio likimas jam palankesnis. Vieni iškeliauja, kiti atkeliauja - nepamirškime to.
Ir dar norėčiau pridurti, kad niekada neskubėkite kalbėti apie migdymus. Mums niekas tokios teisės nedavė. Reikia duoti gyvūnui laiko, kad jis pats apsiprastu ir nuspręstų, kada jam atėjo laikas išeit.
Nepykit, jei su savo tokiu ilgu dialogu nuvarginau,- tiesiog ir man kartais reikia pasiguosti, nes būna dienos kai tampa nepakeliamai sunku, - nuo nuovargio, kasdienybės, netekčių ir, galiausiai, atsakomybės prieš tuos, kuriuos prijaukinome.
 
Ilona,
nuoširdžiausias ačiū už Jūsų atsidavimą beglobiams.Tęskite savo pradėtą titanišką darbą, jei tik turite jėgų, o tuo net neabejoju.
 
Ilona, koks pažystamas jausmas, kai visi tave smerkia ir sako "juk visų neišgelbėsi"... Ypač skaudu, kai taip sako artimi žmonės... Ir dar laiko tave trenkta, kad padedi... :-( Man nepatinka, kad žmonės save išauktina aukščiau visko. O dauguma turėdami tokį nuostabų dalyką kaip žmogiškas protas net nesugeba juo tinkamai naudotis.. Juk tam mes ir esam gimę, kad skleistume gėrį ir padėtume silpnesniems už save.... Užuot numoję ranka "visų neišgelbėsi"...
 
Man sunku ką nors pasakyti apie tai, kad atsisakė priimti gyvūnėlį ar atidavė sergantį. Todėl apie tai ir nerašysiu. Man nė karto nebuvo atsakyta, nors net gėda ir skaičiuoti kiek gyvūnėlių "užkroviau" ant Ilonos ir visos "Sos gyvūnai" komandos. Norėčiau išsakyti savo nuomonę apie pačią Iloną. Neįsivaizduoju iš kur žmogus gali savyje turėti tiek fizinių, tiek dvasinių jėgų dirbti tokį darbą. Gal aš esu kokia apsnūdėlė, bet man pavydu matyti kiek žmogus turi energijos ir gyvybingumo. Ir ji juk turi šeimą, namus; turi atlikti namų šeimininkės pareigas (skalbimai, virimai, valymai, vaikų priežiūra ir t.t.). Kaip visur spėti? Mane žavi tas sugebėjimas aprėpti tiek daug ir padėti tiek kiek įmanoma. Labai tikiuosi, kad tos "ugnelės" užteks dar labai labai labai ilgiems metams. O mes, besikreipiantys pagalbos, turėtume nepamiršti, kad tai tokie patys žmonės kaip ir mes. Kartais mes turime didesnes galimybes padėti konkrečiam (vienam) gyvūnui, negu jie, besirūpinantys dideliu kiekiu globotinukų. Kartais patiems gelbėtojams reikia visų mūsų pagalbos  ;)
 
Na, as manayciau, kad butent i sia kritika reiketu atsakyti ne padejavimais, bet priimti kaip patarima. Gal turetu buti vedamos gyvunu korteles (bylos, panasiai kaip poliklinikoj zmones savo korteles turi), kur butu uzrasyta: kuo serga, skiepytas ar neskiepytas ir nuo ko ir pan. Naturalu, kad kiekvienas savanoris negali zinoti absoliuciai visko, o kartais taip ir atiduodamas sunelis ar katinelis tiesiog issivezti be jokios informacijos. Taip butu paprasciau ir savanoriams, ir busimiems seimininkams. Is pradziu gal tai sukeltu keblumu, kol visus gyvunus kas nors aprasytu, bet veliau irasyti viena ar du sakinius atlikus kazkokia procedura reiksmingesne tolesniam gyvunelio gyvenimui neturetu buti labai sudetinga.
 
Na ka.. Dziugios naujienos.. Po 2 pragarisku savaiciu mano katinyte pasveiko ir gavo Bites - Fortunos varda.  Kaip veterenaras pasake, tai turbut vienas is nedaugelio atveju, kai katinukas issikapste is maro deka mano kantrybes, rupescio ir meiles :). Aciu visiems draugams, kurie turejo pinigu ir padejo, nes nebuciau isgyvenus nei as nei ji... O pinigeliu reikejo nemazai, kas diena apie 100 lt palikdavau uz vaistus ir t.t. Nors i pati vaistukus leisdvai dar papildomai i rankyte. Na bet kokiu atveju, "investicijos" ir vargai atsipirko. Turiu drauge visam mano arba jos gyvenimui. Kartu valgom, miegam ir zaidziam :). O katinai juk nemirtingi. Turi daug gyvenimu. Manajai liko dar visi astuoni :))).
Na o po sios karciai saldzio patirties visiems noreciau pasakyti:
1) Skiepykite visus savo gyvuniukus nuo visu ligu, nes skiepas tikrai pigiau negu gydymas
2) Jeigu jau pasiimete gyvuneli, prisiimate ir visa atsakomybe kartu su juo, t.y. esate atsakingas uz jo gerove, iskaitant ligas. Gyvuniukas tai ne batu pora, kuria galima tiesiog grazinti atgal, jeigu buvo brokuota ir pakeisti i naujesne, grazesne.
3) Imant gyvniuka taip pat pasiziurekite ir internetinius skelbimus, yra daug zmoniu galinciu atiduoti tikrai sveikus ir priziuretus gyvuniukus
4) Einant i prieglauda pasistenkite gauti kuo daugiau informacijos apie gyvuna (ar skiepytas, kada skiepytas ir t.t.)
5) Gyvuneliai patys pasako savo varda :)))

Beje, Svedijos ambasadoje kate atsivede 4 mielus kaciukus, kurie iesko namuciu. Yra rainas, visiskai juodas ir 2 juodai balti su juodom nosytem :). Jeigu susidomesite, parasykite: jurgita.tijunaityte@foreign.ministry.se mob. 861294455

Dar karteli aciu visiems palaikiusiems!!!!
 
Kodel labai daznai kalbama apie globos istaigu atsakomybe, bet tiek mazai apie seimininku atsakomybe? Suprantu, buna kad pamatai suneli prieglaudoj ir is to noro jam padeti pamirsti paklaust, ar jis skiepytas, ar neserga, ar suduoti vaistai nuo kirmeliu. As pamirsau. Ir as pamirsau. Bet tuomet bukit malonus ir vezkit suniuka pas veterinara ta pacia, ar kita diena, kad patikrintu, apziuretu, idetu cipa. Nuo tos sekundes, kai uzveriat prieglaudos duris- suniukas ar kaciukas yra jusu atsakomybe. Kai kurios istaigos zengia zingsni i prieki ir gali padengti gydymo izlaidas, jei yra irodymu, kad gyvunas apsikrete budamas globos istaigos zinioje, bet Lietuva yra neturtinga salis ir tokie veiksmai- retenybe. Del maro situacija LT yra sudetinga. Kai gyvunu atvezama daug ir jie nekarantinuojami, tikimybe uzsikresti maru yra didele. Dovanoti maru uzsukretusi yra negarbinga ir tiosiog izulu, deja kai kuriu globos istaigu darbuotojai nelabai kreipia demesi i simptomus ar nelabai supranta, maras cia ar siaip tam guvunui nesveika. Visokiu globos istaigu yra. Jei nerimaujate ir ketinate pasiimti gyvuna is rizikos grupeje esancios globos istaigos- kuo skubiau kreipkites i veterinara. Bet juk negalima sakyti, kad visose globos istaigose visi kaciukai yra mirtininkai ir maro nesiotojai.
 
Jei kaip faina, sėkmės katytei ir jums, be galo smagu, kad pavyko išsikapstyti :)

Ir tuo pačiu su dideliu skausmu prisimenu savo Pūkutę, kurią ši liga nugalėjo, kaip žinoti ar padariau viską ką reikėjo, kaip žinoti kurioje vietoje suklydau, kaip žinoti ar viskas negalėjo būti kitaip... Ieva, jei nesunku parašykite man el. paštu vilkaz@dtiltas.lt kaip gydėte katytę, kaip dažnai ir kokius vaistus gavo, kaip dažnai ir kuo maitinote ir t.t. Žinau, kad nieko jau nebepakeisiu, bet vis dar ieškau atsakymų.
 
Vilija,
Visa ligos eiga ir gydyma aprasiau ir issiunciau asmeniskai. Taciau dar karteli noreciau parasyti, kad nesigrazutumete del to ko nepadarete ar padarete. Liga pavojinga net didziausius katinus pakerta. Tikimybe kad pasveiks yra 50/50. T.y taip arba ne. Geriau pagalvokite kaip galite padeti kitiems katiniukams neturintiems namu. Nes jeigu jau pamilai kate, tai visam gyvenimui :)
Sekmes!
Ieva
 
As sau leisiu trumpai įterpti savo nuomone. Zinoma, gyvunus reikia skiepyti ir pan., taciau tai nesuteikia 100 pr garantijos, kad viskas bus gerai, kaip kad ir nereiskia, kad gyvūnas būtinai susirgs. Iš mano asmeninės patirties - vienas mano šuo paimtas mažiukas iš gatvės, per visą gyvenimą nė karto jokia liga nesirgo, nors taip ir liko neskiepytas - o kai suėjo 9 metai, kraujo vežys per 3 mėnesius pribaigė. Kitą šunį paskiepijau - po keturiu mėnesiu susirgo maru, dar po keturiu - enteritu. Pavyko pagydyti, 13 metu po to nugyveno, ir jis vargšas po ano suns mirties nuo vezio mire. Turim kruva katinu - visi is gatves, visi buvo baisus su ligom - dabar blizga it parseliai ir megaujasi gyvenimu. Gal tiesiog žmonės iprato vengti atsakomybes? Juk prieglaudoje nera etatiniu darbuotoju, savanoriai ateina kada gali, tiesiog fiziskai neimanoma gauti is kitu savanoriu informacijos apie visus gyvunus. Mane asmeniskai labai erzina kritika tu, kurie nezino visos virtuves, bet leidzia sau komentuoti. Tikiuosi tik to, kad Ilona suras pakankamai jegu nekreipti i tai demesio ir nemes savo veiklos.
 
Citata
Sigita parašė:
Gal tiesiog žmonės iprato vengti atsakomybes?

Pritariu Sigitai visomis keturiomis. Ir mano panaši patirtis: vienas iš senųjų katinų, priglaustas iš gatvės buvo visiškas apmusijęs blusius, pro retą kailį rožinė oda persišvietė kai priglaudžiau, bet be jokio vargo pasveiko, greitai blizgėjo kaip tigras ir nugyveno daug sveikų metų. Skiepijau, beje tik tris metus - vėliau nustojau skiepyti, nes matydavau nepageidaujamą reakciją po skiepų. Paskutinysis iš katinų atkeliavo į prieglaudą iš namų, visai neilgai ten (prieglaudėlėje)pabuvo, bet serga rimtomis - net ne virusinėmis ligomis... Ir ką čia gali kaltinti? Taigi ir žmonės turi visokių ligų, net paveldimų. Tai negi dažnai sergantį vaiką atiduosi į prieglaudą? Tik žmonės į gyvūnus dažniau numoja ranka - "ne žmogus, gi"... Man skirtumo nėra - žmogus ar gyvūnas. atsakomybė prieš jį viena ir ta pati.
Žmogus, priklausantis katei :-)
 
TAIP, TAIP TAIP. ŽMONĖS VENGIA ATSAKOMYBĖS. JIE TO VENGIA VISOMIS IŠGALĖMIS. IR SAVO VAIKUS TO MOKO: NESIKIŠK-TAI NE TAVO REIKALAS, NEŽIŪRĖK- TAI TAVĘS NELIEČIA. TOKIA REALYBĖ. IR GYVENIMAS VALSTYBĖJE PAGERĖS, IR GYVŪNŲ GLOBA PAJUDĖS IŠ MIRTIES TAŠKO, KAI IŠMOKSIME PRISIIMTI ATSAKOMYBĘ: KAS, JEI NE AŠ?
 
Abejoju kad žmonės iš šios prieglaudos atiduoda sergančius gyvunus specialiai ta žinodami, o dėl sergančio gyvuno tai čia jum nepasiseke,aišku visokiu atvejų pasitaiko, deje sos-gyvunai neturi tokio finansavimo kaip amerikoi pvz nes ten su gyvunais yra elgiamasi visiškai kitaip nes galimybės duoda,aš nesakau kad čia yra blogai elgiamasi, bet šie žmonės nepraranda vilties padėti negalintiems padėti patiem sau,Labai gerbiu šia organizacija kad be atlygio jie daro viską.Aš asmeniškai buvau nusipirkes kate Kalvariju turguje,ji sirgo nežinoma man liga.Ji labai daug vandens gėrė,kai buvau nuvedes pas veterina daryt sterilizacija tai jis buvo pasakes kad pas ja yra gimda padidejus,ja iškirpo ir nieko nepasikeite,ji ir toliau gėrė daug vandens tačiau ji pragyveno su mumis 4 metus,visi buvo labai laimingi, tik deje prieš savaite ji dingo.Jeigu jus ta kate mylite tai aš isitikines kad su ją bus viskas gerai.
Tiesiog noriu palinkėti jums kantrybės ir kad jusu katė greičiau pasveiktu.
 
noriu paklausti.jei lankausi gyvunu prieglaudoje,ar yra galymybe namo "parsinesti" kokia liga.kai perskaiciau cia viska,truputi issigandau.pas mane 2 gyvunai namie ir vaikas.
Puslapiai: Atgal 1 2
Atsakyti
Skaito temas (1 svečių)
Atsakymų forma
 
Pranešimo tekstas*
Įkelti bylas ir vaizdusVilkite bylas įkėlimui čia
Vilkite bylas čia
Įrašų nerasta.
Įkelti nuotraukas
 
Sprendimas: The site runs on the 1C-Bitrix       Dizainas: DESS