lt

Paaukoti per

Kiti būdai paremti

Apklausa


Iš viso: 2629979
Šiandien: + 16601
Naudotojo vardas:

Slaptažodis:


Prisijungti

Pamiršote slaptažodį?
Registruotis

Vilniaus istorija2

Puslapiai: Atgal 1 2
RSS
Vilniaus istorija
 
Citata
Svečias parašė:
Gal neapsimkit 15 benamių kačių maitint, bet normaliai rūpinkitės bent vienu gyvūnu. Mano nuomonė paprasta ir kategoriška - jei neturi pinigų gyvūno gydymui, tai labai pagalvot reikia prieš apsiimant jį globot. Tos benamės katės išgyvens ir be jūsų vištienų ir lydekų, o šunimi, kurį priimat į savo namus, turit pilnavertiškai pasirūpint.

Džiaugiuos jūsų gera širdim ir palaikau, bet reikėtų persvarstyt prioritetus.

O kaip jusu nuomone tie benamiai gyvunai isgyvens,kai daugiau nei puse zmoniu tokios kategoriskos nuomones?Jei nebutu tokiu zmoniu kiaip buniukas tai nezinau...
 
Man atrodo, kad žmogui, paėmusiam ligotą gyvūną, prieglauda galėtų padėti , bent pradiniame etape, suteikiant galimybę gydyti prieglaudos lėšomis, arba parūpinant reikalingų vaistų. Gerbkime gerus žmones ir padėkime jiems.
 
Citata
Svečias parašė:
Man atrodo, kad žmogui, paėmusiam ligotą gyvūną, prieglauda galėtų padėti , bent pradiniame etape, suteikiant galimybę gydyti prieglaudos lėšomis, arba parūpinant reikalingų vaistų. Gerbkime gerus žmones ir padėkime jiems.

Ir aš taip manau
 
Manau prieglauda ir neatsisakytų padėti...
 
Citata
Auksė parašė:
Buniukas1, nedinkit gi dėl vienos išreikštos ir Jums nepatinkančios nuomonės.
Duok Dieve, kad Jūsų naudojamos priemonės tikrai padėtų Ričkai atsistoti ant kojų. jei jau dabar matot pagėrėjimą, tai gal iš tikro greit viskas susitvarkys. Bet jei matysit, kad šunelis vis tiek negali paeiti, visgi rekomenduočiau pasitarti su gydytojais - negalėčiau ramiai miegoti galvodama, kad šuo kenčia skausmus, o aš nieko nedarau. Taip, kai kuriais atvejais veterinarai tikrai nepasiteisina, bet dažnai jie tikrai gali labai daug pagelbėti.
Su Rička dėl vaikščiojimo viskas tvarkoje. šiandien lauke aš paskui jį vos, vos suspėjau, jau išsigandau, kad nepabėgtų, uodega iškėlęs, viz gindamas. šiandin 4 kartus bvom lauke po pusvalandį, toli nubėga, o atgal neina, vis pirmyn ir pirmyn. man tik viena skaudu, šuniukas savaitė buvo priglaudoje, na kodėl nei viena savanorė ngalėjo jam išvalyti nors ausyčių, kai prmą diena maudžiau, tai ausų bijojau šlapinti, nes jisai slogavo, o rytė, paėmusi tampona sakau, pravalysiu ausyts, tai išsigandau, tamsi kremo pavidalo masė, aš turėjau yra lašiukai akims ir ausims gintarinėj vaistinėje, jie nebrangūs kažkas tai 7 litai, jau du kartus lašinau, ji atkemša ausų kamšius. žiūriu jau raguoja į skambesnį garsą. betgi tą buvo galima per savaitę padaryti prieglaudoje. todėl man ir skaudu, kai aš per dvi dienas, vien kokybiška mėsa išgydžiau nuo totalaus viduriavimo, ausytes sutvarkiau, slogą apgydžiau, o jūs man tik patarimus gydytoją, gydytoja.  man atrodo prieglauda gi turi savo vet gydytojus, kurie neima pinigų už apžiūrą, ar jūs per ta savaitę kol jį laikėt parodėt gydytojui, ar jei matėt, kad skauda kojos suleidot vaistų. o aš tik dvi su puse paros turiu, o kiek jau patarimų dėl gydytojų. būkim biedni, bet teisingi
 
Jūsų dėka savaites nereikėjo. O po atvykimo pas mus sunelis dvi paras miegojo neatsikeldamas. Tik paeda, pageria ir vėl miegoti. Toks stovis kai buna niekad neskubu kamabtineti, duodu laiko apsiprasti. Kai jus ji atvaziavot paimti tai buvo pirma diena kai is narvuko iškeltas.
O diena pries tai parsivezem dar viena sunkiai sutraumuota šunelį. Kad ir kaip norisi skirti kiekvienam dėmesio, bet kai jų virš 70 tai sunku. Tam ir ateina žmones į pagalba, kad pasidalinti vargu. Loreta jau virš tryju mėnesiu dirbu be iseiginiu, todėl tikrai negaliu atgailaut. Džiugu, kad sunelis papuolė pas Jus ir taip gražiai rupinates.
Vaistukus suneliui suleidom, nes buvo labai sunki slova. Į gydykla nevaziavom kol daugiau nepastebejom šunelio ir kai gydytojai pamato tokius senuciukus nelabai supranta, kodel juos pasiimam, nes yra ir kitas kelias. Jei tik pas mus mažiau atkeliaus Gyvunu is kart palengves, bet tai kol kad nerealu.
 
Skaitau ir negaliu atsidžiaugti nauju Vilniaus- Ričkos gyvenimu! Bet kita vertus, galvoju ir ko čia stebėtis, tokius šunelius priglaudžia tik ypatingi žmonės. Ričkos šeimininkė, akivaizdu- viena iš tokių. Nors pati dažniausiai globoju mažuosius, esu prijaučianti ir "seneliukams", man ir patinka mūsų komanda tuo, kad durys atveriamos ne tik "perspektyviesiems".
Noriu ir nuo savęs padėkot Ričkos šeimininkei- ačiū, kad esate ir pripildot pasaulį savo gerumu. Ir visai čia nereikia sakyt, kad lietuviai žiaurūs, blogi ar neatjaučiantys žmonės arba svaidytis tokiais pasakymais kaip dabar madinga "nebūtų čia Lietuva..." O aš matau,kad čia kaip ir visur yra visko, taip pat ir laaaabai puikių žmonių! (x)
 
O aš norėčiau priminti, jog nebūtinai vežti pas gydytojus. Štai aš konsultuojuosi, nuvažiuoju ir nusiperku, jei tik įkandama kaina. Jei ne - ieškau pakaitalų, kad ir žolinių. (Odeta čia pas mus "profė":D).  Su gydytoja konsultuojamės, kokios galimos alternatyvos. Labai gaila, bet už apžiūras iš mūsų paprastai imami pinigėliai. Taip, daromos nuolaidos, taip kartais gydytojai nusprendžia neimti pinigėlių už apžiūrą. Deja, neglime tuo piktnaudžiauti. Savo spec. veterinarų neturime. Tenka ir keisti klinikas, kur vežame savo gyvūnėlius, ir viskas tik jų labui. Nėra tokių gydytojų, kurie išskėstomis rankomis visą parą lauktų beglobio ir mūsų, tikrai jau neturtuolių.
Ačiū gyd. Vaidai, kuri ima tiktai už vaistukus:)
Aš dirbu su organizacijos katytėms, prieglaudėlėje nebūnu, šunelių neprižiūriu.

Ričkos gelbėjime dalyvavo ne vienas žmogus. Labai vertintinas kiekvieno įnašas, koks jis bebūtų: kažkas paskambino, nepraėjo pro šalį - jau gerai. Ilona su Nadia, nors ir buvo sustabdytas priėmimas, nors ir nesuvokiamas skaičius globotinių, nors ir daug ligoniukų , sutiko prisiimti atsakomybę. Sutiko suteikti šansą. Juk žinojo, kad turės susitvarkyti pačios. Net jei ir žinotų, kad niekas jo iš prieglaudėlės niekada nepaims, vis tiek jį imtų, globotų, siekdamos jam suteikti gražią, sočią senatvę. Sprendimas ir ryžtas prisiimti atsakomybę - tai pats didžiausias gelbėjimo darbas! Paimti senučiuką į prieglaudą, tai lygu paimti globotinį visam jo likusiam gyvenimui, ir dirbančios prieglaudėlėje tai puikiai supranta. Tokią pačią atsakomybę prisiėmėte ir Jūs, Baniuk.  Matote, kad visi esame dėkingi, laimingi, Jumis žavimės.
Neužmirština, kad prie šio šunelio gelbėjimo istorijos prisidėjo ir Goda, platinusi informaciją internete, taip pat ir kitos mūsų merginos, dėdamos skelbimukus. Kiekvieno įnašas labai svarbus.
Tik va prieglaudoje dirba, kiek žinau aš, kartais keturios, o kartais šešios rankos, o kartais tenka padirbėti ir dviems.. O kojyčių laksto net 280 ! Nereiktų pykti, kad merginos dar nespėjo išvalyti ausyčių, manau, tikrai nereiktų.
 
Citata
buniukas1 parašė:
prieš pora metų buvau iš jūsū paėmusi kalyte Gulbę- gal kas prisimena, kai pas vieną močiute iš rusio išlaisvino daug šunų, tame tarpe ir tą Gulbę, kurią kažkokie narkomanai buvo perdurę,ir jinai, kai šlapinosi visa laika kraujavo, tai aš perskaičiau laikraštyje tą įstorija, paagailėjau ir paėmisu. na ir ką - gydžiau kalvarijų vet. priešais turgų - aišku iškart echoskopiją padarė, paskui įvairios lašelinės. per svaitė - 600 litų ir vistik nusilpusi nuo ilgalaikio kraujavimo mirė.

Prisimenu aš tą šunelę iš močiutės rūsio. Atrodo vienintelė su baltais lopais buvo iš kalyčių. Labai rūpėjo kaip tai šunelei susiklostė sveikata... pampersus net dėjot. Privargot tikriausiai labai...  :-(
Žmogus, priklausantis katei :-)
 
Citata
Odeta Motiek parašė:
prieš pora metų buvau iš jūsū paėmusi kalyte Gulbę- gal kas prisimena,

Nuo Gulbes ir nuo to straipsnio Lryte as ir atradau sos gyvunus  [=
 
Citata
Svečias parašė:
Gal neapsimkit 15 benamių kačių maitint, bet normaliai rūpinkitės bent vienu gyvūnu. Mano nuomonė paprasta ir kategoriška - jei neturi pinigų gyvūno gydymui, tai labai pagalvot reikia prieš apsiimant jį globot. Tos benamės katės išgyvens ir be jūsų vištienų ir lydekų, o šunimi, kurį priimat į savo namus, turit pilnavertiškai pasirūpint.
Džiaugiuos jūsų gera širdim ir palaikau, bet reikėtų persvarstyt prioritetus.

oho, na ir "meile" gyvunams..., bet kokia keista logika - reiskia vienas vertas visokeriopos meiles, globos, demesio, islaidu ar isvis gyvasties, o kiti nabageliai kazkaip "isgyvens"... Zinokit, jei mus (buniuka1, mane ir kt.) riboja ploto, laiko, na ir lesu galimybes, tai sirdyje vietos tikrai uztenka daug daugiau negu vienam gyvunui, tad nelieka nepastebetos ir "Tos benamės katės", kurios benamemis tampa tikrai ne savo noru ir kurioms (gal jums ir keista) taip pat reikia maisto, silumos, kartais ir kt. pagalbos. Susiduriu ir as  kieme su tokiais "gyvunu myletojais", ir ju komentarais, skirstant "prioritetus"..., bet nenustoju stebetis, kaip galima namie "myleti" viena augintini ir visiskai nepastebeti kitu vargstanciu... Pagal sia logika tada ir vaiku namu atsisakykim - jeigu koki tevu ar namu netekusi vaika kas nors "priglaus", tai tik ji ir "matys", o kiti tegu isgyvena kaip nors prie konteinerio ar dar kur nors... (nepykit zmogaus gyvybes aukstintojai).
Na o Buniuke žaviuosi ir džiaugiuosi. Mūsų gyvūnų globos principai panašūs. Paimdama globon Ričką, o ir papasakojusi apie tai, tu įrodei, kad meilės vertas ne tik jaunas, grazus ir perspektyvus gyvūnėlis... Viliuosi, kad tavo poelgis paskatins tikruosius gyvūnų mylėtojus dar drąsiau vykdyti savo veiklą.
 
Kas kart Rička vis smagesni, jam patinka padėti snukutį man ant keliu ir būtinai, kad glostyčiau, jei ne, tai su nosim užmrta mano ranką sau ant galvos - atseit glostyk. Šiandien pastebėjau, kad kieme jei pasitaiko medis, tai dabar jau neatsitrenkia į jį, likus kokie 30 cm iki jo sustoja, paalauki, pasisukęs aplenkia jį. Gal šia įtaka tų papildų kuriuos duodu - nuo akių, magnio, kalcio. Nežinau, gal širdutei sustiprinti duoti iš ryto, prieš valgį kaptopril. Pastebėjau, kai įjungių šviesą, tai visada pakelia galvą. O dėkutį ant kurio jis miega, tai visada susisuka kaip pagalvę ir pasistumia po galvute. tik niekaip nenutaikau to momento kada ir kaip jis naktį užlipa ant sofos įsitaisyti miegoti. Tai koks po to jis senučiukas, čia gi Heraklis. O dabar ne į temą. Siulau įrengti jūsų svetainėje atskira kampelį, kur turintys web cam, gali pasiūlyti stebėti savo augintinius. Dabar mano web cam darbe, bet siunčiu jums pramogai, mano padarytus įrašus web cam kur galėsit pamatyti ktus mano augintinius. kai žiūrėsite, tai matysite maža baltą kalaitė. aš ją prieš 2 metus išpirkau iš tokios močiutės, kuri laikė tokį gražų šunelį ir vasara ir per žiemos šalčius būdoje. Mano įrašai gale, atsistokite ant pavadinimo ir malonaus žiūrėjimo. kitą savaitė, kai parsinešiu web cam įjungsiu tiesioginė transliaciją iš Ričkoa gyvenimo
http://www.ustream.tv/channel/rastis1
 
Nežinau ar aš sapnuoju, ar ką. Penktadienį per pietus, kai parsivežiau Ričką namo, iškėliau iš draugės mašinos ir pastačius ant žemės, jis sunkiai galėjo nulaikyti lygsvarą. Ėjo žingsnelis, už žingsnelio. Tą patį vakarą pirmą tabletę daviau Tetraciklino vakare. Nuo šeštadienio pradėjau duoti VivaVit kalcis ir magnis plius vitaminas D, VivaVit Vitaminai akims ir Dynamisan. Ir vakare dar tetraciklino. Ir žinoma stengiausi parinkti tik išskirtinį maistą, gerą mėsą. Ir ką gi sveikatos eiga tokia - pradėjo nuo šeštadienio vis geriau judėti, sekmadienį baigė viduriuoti, susitvarkė viduriai. Kas kart lauke vis greičiau ir greičiau. Naktį miegoti pats užlipa ant sofos, o dienos metu susiranda savo paklotėlį, įsikanda į dantis ir tampo iš vienos kambario vietos į kitą ir kai susiranda patinkamą vietą tik tada ant jo atsigula. Patikėkite labai man juokinga matyti tą visą ceremoniją. O lauke eina tik viena kryptimi - tik į šiaurę ir į šiaurę, pavadėlio visiškai nepripažysta, įsispiria kaip asiliukas ir nei iš vietos. Ir žinoma kiekvieną dieną išvardinti vitaminai, tik šiandien užbaigsiu duoti tetraciklino, nes antibijotikų negalima duoti daugiau kaip 5 dienos. O šiandien po darbo išnešusi į lauką - per laiptus iki šiol nešu, nes bijau, kad nenukristų - tai labai išsigandau, kad pabėgs, vos pastačius ant žemės, pradėjo zovada ristele bėgti. Atspėkit kuria kryptimi. Na žinoma vis į šiaurę ir neaišku, kaip sugeba aplenkti pavojingas vietas, o aš kaip juokdarė jam iš paskos su baimės pilnomis akimis. Sugavau, paėmiau ant rankų, o jisai nevydonas dar muistytis stipriai pradėjo. Jėgos pilnas, man sunku nulaikyti. Šitaip besimuistantį parnšiau namo. Nežinau tai kaip man dabar jį reikės vedžioti, kaip priversti, kad lauk manęs klausytusi ir nbėgtų. Juk pas man jam turėtų būti labai gera, tai ko jis ieško, pas ką bėga. Nejaugi tie visi maisto papildai taip greitai pakeitė jo stovį. O aš galvojau ramiai karšinsiu neįgalų šunį, o dabar rūpestis su vedžiojimu lauke
 
Nesupratau kodėl ankstesniam pranešime aš įvardinta svečias?
 
Citata
buniukas1 parašė:
Nesupratau kodėl ankstesniam pranešime aš įvardinta svečias?

pas mane rodo Buniukas, ne svečias :)

Nors aš katinistė, bet kažkada laikiau save šunininke ir gyvenau su šunimis, bet duosiu tokį patarimą, kuris gal jums pasirodys nevertas dėmesio. Ar jūsų šuniukas kambaryje būna su antkakliuku? Ar pripratęs prie jo? Jei ne, tai kambaryje užsekite ir lai pripranta. Tada kambaryje prisekite pavadėlį ir tegul tamposi iš paskos. Pamažu pripras prie jo ir gal lauke taip nesispyrios. Aš kažkada turėjau pudeliuką, namuose jis vaikščiodavo su antkakliuku, bet kai tik išvesdavau į lauką ir užsegdavau pavadėlį, tai stovėdavo vienoje vietoje kaip ožys ir nei krust. Tada pavadėlį pradėjau segti kambaryje ir visai jo nelaikydavau, paleisdavau laisvą. Pudeliukas tuojau pat apmirdavo vienoje vietoje ir išstovėdavo taip ilgiausiai. Taip tęsėsi kol suprato, kad su pavadėliu gali laisvai vaikščioti po namus. O vėliau ir lauke to pavadėlio nesibaidydavo, nors dal ilgokai tampydavosi kol išmoko vaikščioti laikomas už pavadžio.

Aš nežinau, ar tokio amžiaus šunį galima išmokyti vaikščioti su pavadžiu, bet gal verta pabandyti. Geriausiai būtų, jei atsilieptų šuninikai - jie geriau pažįsta šunis ir žino, kaip ir kokiu atveju reikia elgtis.
Žmogus, priklausantis katei :-)
 
namie jis su antkakliu, bet pavadėlį nuimu, nors baldus praretinau, dalį išnešiau į kitą kambarį, kad būtų daugiau vietos ir jis nesusižeistų, bet bijau, kad su  pavadėliu jis gali nematydamas užkliutį, pavadėlis apsivynios kad ir apie sofos atlošą ir jis gali susižeisti. bandysiu palikti tuo metu, kai aš namie - nuo 6 ryto iki 8 ir nuo 18 vakaro iki 24 val, o naktį ir dienos metu nerizikuosiu. ačiu
 
Odeta,jusu paminetas metodas gali buti vienas is variantu. Bet dar vienas metodas yra gelezine kantrybe,nes manau jis lauke per sitiek metu tikrai yra atprates,laikui begant pripras.Ir dar pabandykit uzdekit petnesas,o ne antkakli,nes sunys paprastai jaucia skirtuma,gal pades petneseles,bet jos turi buti tinkamo dydzio,kad nesisukinetu ir netrintu kojyciu.
Gali isspresti problema.

Del mitybos as irgi manau,kad didele dalis gyvuno sveikatos ir stiprumo yra naturalus maistas,as pati savus vaikus maitinu naturaliai,stengiuos viska duoti zalia,kuo maziau virta.
Kadangi senam suneliui reikia dar ir vitaminu duokit uoboliu,morku,lasa citrinos,dvi spanguoles ir puse arbatinio saukstelio aliejaus kose.
As sumalu su trintuve ir duodu kaip tyre tokia is viso mixo,bet galima ir tarka sutarkuoti,labai labai sveika,daug vitaminu yra,nereiks sintetiniu papildu.bent mano suniai ir labai megsta,o tyrele senuciukui dar butu ir naudinga.


Jei paleidziat laisva,itaisykit ant antkaklio koki zenkliuka kur butu jusu adresas ir telefonas,aklas gali velniai zino kur nuklyst ir galit ne visada spet pagauti,jau taip yra su tais suniukais.Bet ir isbandykit metodus kaip isvaryti oziukus ir vaikscioti su pavadelio.

Sekmes.Linkejimai nuo musu:)))
 
Turiu atliekamas petnešas M dydžio, mūsiškei "karvutei" buvo per mažos, galėčiau padovanoti, jei norite pabandyti. Tiesa, jos buvo pirktos kaip mašininis šuns diržas, kad mašinoje prisegti šunį, bet turbūt tos pačios petnešos ir vedžiojimui tinka, ar ne? Gal kas žinos. Jei reik  - justike13@gmail.com.
Puslapiai: Atgal 1 2
Skaito temas (1 svečių)
Sprendimas: The site runs on the 1C-Bitrix       Dizainas: DESS