lt

Paaukoti per

Kiti būdai paremti

Apklausa


Iš viso: 2533045
Šiandien: + 957
Naudotojo vardas:

Slaptažodis:


Prisijungti

Pamiršote slaptažodį?
Registruotis

Micė ir... gyvenimas, netekus Pupos ir Usurskėlio2

Puslapiai: Atgal 1 2 3 4 5 ... 16 Pirmyn
RSS
Micė ir... gyvenimas, netekus Pupos ir Usurskėlio, kačių depresija; netekus augintinių
 
Odeta,laikykitės :-(
Žinau kaip sunku praradus katinukus.Toks atsitikimas būvo ir man kai aš dar buvau mažas vaikas(maždaug 7 metų).Pas senelius turėjome katinėli Mycių.Visą vasarą praleidau su juo.Bet vieną dieną,pikto kaimyno dėka...jis paliko mus  :-( Jis buvo kraupiai nužudytas.Numestas prieš važiuojančią pro šalį mašiną.Ji sutraiškė jo gležną kūnelį,kuris net nespėjo pasidžiaugti gyvenimo džiaugsmais  8[ Visa tai padarė piktasis mūsų kaimynas.Mycius jam užkliuvo tik dėl to,kad retkarčiais ateidavo į svečius žolytės pakramtyt.Toks įvikis sukrėtė visą mūsų šeima.Nors atrodė mes matėmės su juo tik porą mėnesių...Myciaus žudiką norėjosi patį palaidoti.Iki šių dienų nekenčiu TO kaimyno,kuris užmušė mūsų Myciu.Dar iki šių dienų sunku susitaikyti su tuo.Nors turime dabar Pypa,ji gyvena pas mus,bet Myciu visada atsimename ir nepamiršime jo.Skausmas beveik praėjo bet mintis,kad jo nebėra vis aplanko mus.

Kai išgirdau kaip katinukai yra žudomi kilpomis pagalvojau:kilpų kūrėja reikėtų patį į kilpą įstrigdinti.Tas pilietis kuris tai padarė neturi sąžinės.Nežinau ar jis turi gyvūnų bet manau jis plyštu iš sielvarto jeigo jo augintinis paliktų jį...

Sekmės Odeta,laikykitės  [}
AŠ jus myliu,kad jūs ęsate tokia nuostabi,kovojant,stipri moteris.
Malonu su jumis bendrauti
Pagarbiai Guoda
Redaguota: Guoda Kavaliauskaitė - 2010 06 05 22:03:23
 
STIPRYBĖS :-(
Redaguota: Guoda Kavaliauskaitė - 2010 06 05 22:01:03
 
Ilgai svarsčiau, ką galėčiau parašyti, kad Odeta galėtų lengviau įkvėti oro gurkšnį. Ir nežinau... Nežinau žodžių, padedančių pakelti skausmą, gesinančių degančią širdį. Tegaliu melsti dangaus, kad Odeta neprarastų stiprybės, kad rastų jėgų atsitiesti. Taip ir darau jau kelias savaites.
 
Odeta, aš jūsų asmeniškai nepažįstu, kaip ir beveik visų "SOS gyvūnuose" dirbančių stebuklingų žmonių. Bet kasdien skaitau jūsų puslapį ir kiek tik įmanoma, padedu, raginu prisidėti ir visus savo draugus, pažįstamus.

Bet perskaičiusi šitą forumo temą tiesiog jaučiau, kad turiu kai ką pasakyti. Jūs esat labai laimingas žmogus. Ne tik todėl, kad turit šalia žmogų, kuris dalinasi laimingom ir skaudžiom akimirkom, bet ir todėl, kad radot savo pašaukimą ir juo gyvenat. O tai - pats didžiausias džiaugsmas ir pats didžiausias skausmas vienu metu. Tie, kas nemoka mylėti, nejaučia nieko, jiems neskauda, bet ko vertas toks gyvenimas? O jūs gyvenat prasmingai. Suluošintų mūsų mažųjų brolių likimų yra labai daug, tai pakeisti - ne vieno žmogaus jėgoms. Leiskit sau liūdėti, gedėti, išsiverkti, bet neleiskit sau palūžti, nes jūsų pagalbos, jūsų užtarimo laukia tiek daug kitų. Toks yra kelias, kuriuo jums lemta eiti - pilnas aštrių akmenų. Bet jis labai labai prasmingas - dar ir tuo, kad įkvepia kitus, o nuo to pasaulis pasidaro truputį geresnis. Gerumas ir meilė - užkrečiami. Skleiskit juos ir toliau.
 
Dar ir dar kartą ačiū visiems!

   Vėl gi, kaip ir sakiau - dabar svarbiausia Micė. Svarbu, kad neuždepresuotų per ilgai, kad nepakistų jos elgesys, kad neatsisakytų valgyti.
   Mažiukas pilkiukas Micę vis dar vaiko. Stebiu tą vaikymą ir nieko nedarau. Matau, kad tai Micę išjudina vienaip ar kitaip. Mažuliui duodu valgyti didžiausius skanėstus, sąmoningai šaukiu valgyti tik jį. Uffff...atrodo tokia taktika pasiteisina: kai mažulis pradeda čepsėti, neiškentus iš savo slėptuvės išlenda ir Miciukė. Bando ragauti iš mažulio lėkštės. Tada aš įdedu ir Micei, glostau ją, skatinu valgyti. Na ir ką gi - šiandien Miciukė net du kartus užkando kartu su Mažuoju. Valgė mažai, bet bent jau domėjosi maistuku. Labai tikiuosi, kad einame į priekį.
    O mažius - baisiausias kramtukas! Visas rankas nukramtė! Ne tik depresuojanti Micė, bet ir depresuojantis Vincentas jau pradėjo domėtis mažuliu. Net juokdamasis pamąstė, koks gi vardas mažuliui tiktų. Mama jį šaukia Pūkučiu. Aš dar nešaukiu niekaip. Vincentas palygino jį su slibinu, - iš to kaip isteriškai jis duodasi (tiesiog skraido) po namus, kandžiojasi, kramto viską. O žinot, kaip latviškai slibinas? Ogi Pukis Baisulis ( latvių kalboje kirčiuojame pirmuosius skiemenis). Taigi šiandienai pilkutis - Pukis Baisulis  :D
Žmogus, priklausantis katei :-)
 
Beje, net suakmenėjau nuo tokio vaizdo: Pukis Baisulis, žaizdamas su plunksnų lazdele, nutaikęs progą, kai lazdelė nebe taip stipriai laikoma rankoje, griebia ją dantukais ir bėgte nusineša toliau. Taip darydavo Usurskėlis, tai buvo JO mėgstamas triukas...
Žmogus, priklausantis katei :-)
 
Dieve šventas, kaip labai aš jų ilgiuosi... kaip nepaprastai ilgiuosi...

Taip svajojau kartu su jais pamažu gražiai pasenti... katinėliai mano...
Redaguota: Odeta Motiek - 2010 06 07 01:16:21
Žmogus, priklausantis katei :-)
 
Puki Baisuli. sveikiname su krikštynom. Originaliausio vardo savininkas, tiksliau vardo ir pavardės.Jau tikras pilietis.
 
Odeta, mieloji, kaip jaudina kiekvienas Jūsų žodis. Gal tai ir dėl to, kad labai myliu katinėlius ir savo, ir kieminukus, kurie jau kaip mano. Jūs taip pat klaikiai mylit. Taip norėtųsi Jus gyvai girdėti ir matyti. Labai Jus myliu. O linkiu, kad palengva ateitų nors šiokia tokia ramybė.
 
Brangioji, Odeta,
Ką galima psakyti apie žmogų,kuris visą savo gyvenimą paskyrė gyvūnams? Tik- AČIŪ JUMS UŽ JŪSŲ GERUMĄ. Aš be galo  myliu ir gerbiu tokius žmones. Gal aš per daug banaliai pasakiau, bet didžiausia pagarba žmogui, kuris taip pasiaukodamas myli ir dirba kartu su gyvūnais.  Man kartais baisu įsivaizduoti, kiek meilės ir gerumo  Jūs skyrėte Micei, Pupcei ir Usurskėliui. Visa mano šeima jau tiek yra prisiklausiusi apie Jus ir Jūsų augintinius, kad kartais jau galvoju, kad esate mano šeimos narys. [}
Gerai parašė vienas šios forumo temos skaitytojas- "geriausias vaistas laikas". Odeta, atvažiuokite pas mane Palangą- kartu su Mice ir visa šeima. Didelis namas , gamta, 800 metrų iki jūros. Atvažiuokite, nuoširdžiai kviečiu.  Padės prasiblaškyti.
Nuoširdžiai,
Šarūnė
Tegul Žmonės padeda Mums padėti Jiems!
 
Jau nualpti baigiu...
Kiek įsijungiu svetainių- tiek tiesiogine to žodžio prasme mane persekioja Usurskėlis... Jo skelbimas visur... O dar gyvunugloba.lt aptiktas skelbimas prasidedantis žodžiu M iš viso vos ne į kapus nuvarė...
Dieve mano, kaip gali būti toks negailestingai žiaurus?
Ašaros rieda kaip pupos...
Šarūnė
Tegul Žmonės padeda Mums padėti Jiems!
 
Odeta,
labai Jus užjaučiu...Įsivaizduoju tą tuštumą, net nupurto vien pagalvojus. Bet laikas gydo žaizdas.
 
Taip svajojau kartu su jais pamažu gražiai pasenti...

Tai vat ir padarei išvadą pati - nelemta tau senti: darysi gerus darbus ir gyvensi juose amžinai. Myliu tave.  ^*^   [}
 
Negaliu patikėti,kad daugiau nesulauksiu nuotykių su Usurskėlių...
 
Jezau Marija! Nezinojau...  Uzjauciu Jus.
Kur galima pasiskaityti apie Jusu katinelius placiau? (Nezinau net kas nutiko)
 
SVEČIAS, Odeta buvo parašiusi dienoraštuką. Bet niekaip jo neradau, tai įkeliu nuorodą iš kitur: http://www.gyvunugloba.lt/lt/fates/g.21324
 
Palaikau ir aš mintimis Jus, Odeta. Sekiau Usurskėlio istoriją dar nuo tada, kai jis pirmą kartą dingęs buvo. Vakar ir pati labai liūdną, daug ašarų pareikalavusią istoriją apturėjau. Bet skirtumas tas, kad mano istorijos veikėjai - ne mano nuosavi katuliai, aš jų nelepinau, nemylavau, negyvenau su jais šitiek laiko, kiek Jūs su savaisiais praleidot.. Todėl nesistengsiu rašyti, kad Jus suprantu. Nes taip nėra. Nepažįstu to jausmo, kuris dabar gyvena Jūsų širdyje ir, niekam niekada nelinkėčiau pažinti. Kad ir kaip bebūtų sunku, Jūs vis dar sugebate padėti kitiems, sugebate atleisti, mylėti..
Todėl aš be proto žaviuosi:
* Jūsų stiprybe,
* Jūsų gerumu,
* Jūsų atlaidumu,
* Jūsų meile,
* Jūsų rūpesčiu,
* Jūsų didžiule širdimi,
* Jūsų sugebėjimu nepasiduoti,
* Jūsų atvirumu..
..ir dar galėčiau vardyti ir vardyti. Tokiems žmonėms, kaip Jūs, apibūdinti, neužtektų viso pasaulio žodžių.
Esate Žmogus iš didžiosios raidės. Laikykitės, pamažu tas begalinis skausmas nuslops, liks tik maža nuoskauda ir gražūs prisiminimai iš senų dienų.. Nepamirškite, kad visi mes esame ir būsime su JUMIS. Tikiu, kad ir jie, išėję (Usurkėlis ir Pupa), kad ir kur dabar bebūtų, mato Jus ir dėkoja už nuostabiausias pasaulyje dienas, praleistas su JUMIS. Manau, kad iš vaivorykštės šalies žvelgdami į "Žemę", jie norėtų matyti Jus besišypsančią ir nepasiduodančią. Tebūnie visi likę Jūsų darbai Žemėje, bus daromi vardan jų, vardan Usurskėlio ir Pupos.
Redaguota: Juneta Baranauskaitė - 2010 06 08 13:58:32
 
Mane, kaip ir daugelį labai sukrėtė ši istorija. Ar nebūtų galima paskelbti to sadisto, kuris taip padarė vardą, pavardę bei tikslų adresą? Gaila, tinklalapyje "15 min." buvo paskelbti tik inicialai.
 
Odeta, laikykitės.. Labai liūdna buvo sužinoti šią žinią.. :( Linkėjimai ir padėka Jums nuo kačiuko, kuriam padėjote praeitą vasarą :) Tiesa, jis jau nebe kačiukas, o gražuolis tankaus kailio ir begalinio švelnumo katinas..;)
 
Citata
Valdas V. parašė:
Mane, kaip ir daugelį labai sukrėtė ši istorija. Ar nebūtų galima paskelbti to sadisto, kuris taip padarė vardą, pavardę bei tikslų adresą? Gaila, tinklalapyje "15 min." buvo paskelbti tik inicialai.

Valdai, alfa.lt paskutiniuose komentaruose įdėta net tikslus žemėlapis iš įvykio vietos. Aš nieko nenoriu skelbti - man liežuvis neapsiverčia ir širdis vėl pradeda kraujuoti. Nežinau, kas man atsitiko, bet neapykantos manyje neliko. Na, neliko ir tiek. Mano skausmas ir ilgesys stipresni už neapykantą... Ačiū už palaikymą.
Žmogus, priklausantis katei :-)
Puslapiai: Atgal 1 2 3 4 5 ... 16 Pirmyn
Skaito temas (1 svečių)
Sprendimas: The site runs on the 1C-Bitrix       Dizainas: DESS