lt

Paaukoti per

Kiti būdai paremti

Apklausa


Iš viso: 159812
Šiandien: + 16421
Naudotojo vardas:

Slaptažodis:


Prisijungti

Pamiršote slaptažodį?
Registruotis

"SOS gyvūnų" dienoraščiai

  • Archyvas

    «   Gegužė 2019   »
    P A T K P Š S
        1 2 3 4 5
    6 7 8 9 10 11 12
    13 14 15 16 17 18 19
    20 21 22 23 24 25 26
    27 28 29 30 31    

Kas jie? Pristatome savanorius!

Mielieji, mes vis apie gyvūnus apie bedulius, skepus, gelbėjimus ir dovanojimus, na o kas slepiasi už šių darbų? Kas kiekvieną vakarą rašo skelbimus, kas tvarkosi, valosi, gydo ir prižiūri? Savanoriai! Kas jie? Kaip jie atsirado? Kodėl savanoriauja?

Šią savaitę nutarėme apklausti ir Jums pristatyti du savanorius - Liną ir Linksminę. Oj, tikrai teks suklusti, tiek sužinojome, nuoširdūs ir iki skausmo atviri atsakymai, patikėkite. (smile)



1.       Kada ir kaip prasidėjo Jūsų savanorio “karjera” gyvūnų prieglaudoje?

Lina
: Neplanavau aš jokių karjerų ir jokių prieglaudų. Tais tolimais hmmmm, turbūt 2011-ais metais, o gal ankstėliau, užsukau į „Ozo pievelę“, tuometinį „SOS gyvūnų“ projektą. Ne ne, ne pribėgau spinduliuojančiomis akimis prie jo šeimininkų ir nepasakiau „noriu būti savanore, galiu dirbti viską“. Kažkaip dar nebuvo madinga savanoriauti, nors įvairios „užklasinės veiklos“ ir tada prasimanydavau. Bet praeidavau, palikdavau maistelio, apsidairydavau. Pradėjus skaityti prieglaudos interneto svetainės straipsnius, pasisiūliau redaguoti juos, vėliau – fotografuoti gyvūnus, rašiau fotoistorijas ir panašiai. O vieną žiemą paėmiau iš tuomet Žalgirio gatvėje įsikūrusios „SOS gyvūnų“ prieglaudos į namus mažytę rainiukę, Atilą, - tai buvo pirma mano namų globa, laimė, sėkmingai pasibaigusi (žinau, kad ji išaugo į gražią pūkuotą katę ir yra prižiūrima bei mylima, tfu tfu tfu), nors dar nežinojau daugybės dalykų apie kates ir ypač mažus katyčius.

Linksminė: Pradėjau savanoriauti 2013 m. rudenį. Pirmą kartą į prieglaudos kiemą užklydau, kai atvežiau keletą nebereikalingų baldų. Vėliau sugrįžau pavedžioti šunelių, padėti tvarkytis ir taip po truputį įsiliejau į savanorių gretas.

Nuotraukoje Lina.
LINA.jpg

2.       Kuo jūs joje užsiimate?

Lina
: Be jau minėtos namų globos (kačių), - rašau, skaitau, budžiu. Iškeliavo į pasaulį daugybė straipsnių, tiesą sakant, jau galima skaičiuoti šimtais, nuotraukų – tūkstančiais, naminių globotinių – tik dešimtimis, čia galimybės ne tokios didelės:). Budėjimai savaitgaliais prieglaudoje Minsko plente, vėliau – Akropolio namelyje. Atmintinės, skelbimai, atsakymai į mums siunčiamus klausimus... Bendrauju ir su kitomis organizacijomis, jei dar lieka laiko, nes manau, kad virti vien savo sultyse neprotinga.
Šiaip prieglaudoje krūvos darbo, tik reikia mokėti jį „paimti“... Ir turėti laiko:) Kadangi dirbu pilną darbo dieną, kaip ir beveik visi kiti mūsų savanoriai, tai dažniausiai sudėtinga, daug kas daroma miego sąskaita.

Linksminė: Kai turėjau daugiau laiko budėdavau prieglaudoje, o šiuo metu daugiau administruoju prieglaudos socialinius tinklus, rūpinuosi globotinių reklama ir namų paieška, kuruoju laikinus globėjus, bendrą projektą su Kika. Intensyviai užsiimu laikina namų globa.


3.        Kuo vis dar stebitės?
 Lina: Stebiuosi, kad vis dar stebiuosi, nes jau tiek visko matėme, kad galima būtų jau ir nustoti stebėtis:) Tačiau žmonės tokie įvairūs, gyvūnai tokie skirtingi, kad vis ką nors iškrečia, blogo ar gero, kas priverčia pasakyti „na nieko sau, nesitikėjau“. Nors tyliai pasakysiu, kokia maža, bet įkyri problema mane vis dar stebina: kodėl žmonės, rašydami mums laiškus, žinutes apie dingusius ar rastus gyvūnus, apie dovanojamus augintinius neparašo kontakto nei miesto. Nedarykite taip, pagailėkite bent jau mūsų laiko, kurį gaištame perklausinėdami!

Linksminė: Labiausia stebiuosi kaip greitai gyvūnai pamiršta patirtas skriaudas, kančią, badą ir skausmą. Stebiuosi kaip besąlygiškai gyvūnėliai sugeba pasitikėti žmogumi ir kokie vis gi yra priklausomi nuo žmogaus valios.


4.       Kas yra sunkiausia savanoriaujant, kokie sprendimai sunkiausiai priimami?

Lina
: Nežinau, ar sunkiausia, bet bent man nemaloniausia, kai žmogus tave apgauna ir grąžina arba išvis išmeta padovanotą gyvūną dėl niekų. Tai savanoriams tiesiog pakerta sparnus, numuša motyvaciją, priverčia įtariai žiūrėti į visus ateinančius. Juk jie 10 kartų pasiklausė, ar tikrai tau reikia to gyvūno, ar užteks kantrybės, ar turi reikiamas sąlygas... Juk neįpiršo, nepagavo einančio ir neįkišo į užantį to gyvūno – pats atėjai. Tai kodėl taip elgiesi? Laimė, tokių žmonių mažuma.

Žinoma, globotinių ligos, kartais, deja, ir mirtys išmuša iš vėžių. Bet tai liūdina kitokiu liūdesiu, be pykčio ir nuoskaudos priemaišos.

Linksminė: Savanorystė nėra lengvas darbas. Susiduriama su įvairiais išbandymais tiek emocine, tiek fizine, tiek dvasine prasme. Reikia išmokti dirbti konandoje, priimti žmonių skirtybes, neskubėti teisti ir smerkti. Sunku yra dovanoti globotinius žmonėms, identifikuoti tikruosius jų motyvus, supratimą, atsakomybės lygį. Sunku išsiskirti su savo globotiniais, ypač kai yra stiprus abipusis ryšys ir prisirišimas. Sunku priimti globotinių netektis...

Nuotraukoje Linksminė
Linksmine.JPG

5.       Skatinu savanoriauti tuos, kurie…

Lina
: Nebijo kakučių. Rimtai:) Žinoma, savanoriauti galima ir per atstumą, bet tie, kas nori užsiimti tiesiogiai laikina globa, prieglaudos tvarkymu – neturi būti iš žiaukčiojančių. Mes pripratę prie tokių dalykų: taip, brangieji, šunys ir katės patys nesusitvarko, o juk būna, kad susirgę ir vemia, ir viduriuoja, ir pūliniai kokie iššoka, ir ausis „prižėlusias“ reikia valyti, ir taip toliau... Todėl tam, kieno skrandis silpnas, geriausia rinktis „baltesnius“ darbus: šunų vedžiojimą, fotografavimą ir panašiai. Na, ir be abejo, prieglaudos savanoriai turėtų būti a) mokantys dirbti komandinį darbą, b) turėti humoro jausmą, kitaip greit nukvaiš nuo visokių nelaimių kiekio c) turėti kantrybės su žmonėmis net labiau nei su gyvūnais, tačiau mokėti ir pasakyti „ne“ d) būti savarankiški, bet įdėmūs.
Hmmm, manote, kad turėjau parašyti „mylėti gyvūnus“? Bet kaip „geras žmogus – ne profesija“, taip ir „mylintis gyvūnus – dar ne savanoris“. Tai tik pirmas laiptukas šitoje „karjeroje“:) Ar išaugs antras, trečias, priklauso nuo jūsų pačių, ir kiek savo gyvenimo norite atriekti beglobiams.

Linksminė: ... nori tobulėti. Savanoriaujant gaunama per davimą. Kuo daugiau atiduodi, tuo daugiau gauni. Savanorystė tobulai tinka egoistams, savanaudžiams ir tinginiams, kurie nori keistis :) Tai - puiki mokykla.



Ištiesk draugui leteną!

Norite pasidalinsime neįtikėtina Kalėdine istorija? Sakote, kad stebuklų nebūna? Skaitykite...

Štai kokią gerumo akciją „Ištiesk draugui leteną“ surengė penkios, žavios Vilniaus kolegijos studentės: Justina, Gintarė, Dovilė, Indrė ir Simona, beveik Kalėdų senelio padėjėjos! Viskas vyko taip:

Kalėdinė gerumo akcija prasidėjo Vilniaus kolegijos Verslo vadybos fakultete. Jos metu fakulteto bendruomenės nariai galėjo prisidėti prie VšĮ „SOS gyvūnai“ prieglaudos beglobių gerovės bei paremti beglobiukus reikalingais daiktais. Visą savaitę vykusi akcija parodė, jog bendruomenės nariai yra neabejingi beglobiams gyvūnams. Džiugu, kad prisidėjo ne tik fakulteto nariai, bet ir rėmėjai, ir draugai studijuojantys kitose mokymosi įstaigose. Akcija vyko itin aktyviai, kiekvieną dieną daiktų buvo paaukota vis daugiau.

Kalėdų senelio padėjėjos: Justina, Gintarė, Dovilė, Indrė ir Simona.
IMG_7248.jpg


Dovanėlės globotiniams.
IMG_7133.jpg


Paskutinę akcijos dieną buvo surengta Kalėdinė mugė „Ištiesk draugui leteną“, kurios metu buvo prekiaujama įvairiausiais rankdarbiais, knygomis, konditerija, o surinkti pinigai buvo paaukoti mūsų prieglaudai. Prie mugės taip pat prisidėjo ir kolegijos dėstytojos iškepusios pyragų ir atnešusios papuošalų bei knygų. Labai dėkojame joms!

IMG_7039.jpg

IMG_7108.JPG


Pasibaigus akcijai, buvo suskaičiuoti visi paaukoti daiktai bei pinigai. Iš viso buvo paaukota nemažas kiekis sauso ėdalo mūsų amsiams bei murksiams, šampūno, šukų gyvūnams, nagų žirklių, antkaklių, pavadėlių ir daug, daug dar visko!

IMG_7180.jpg  

IMG_7167.jpg

IMG_7182.jpg

IMG_7222.jpg


Mugės metu surinkta net 812,44 Lt! Merginoms renginį padėjo įgyvendinti UAB „Printagrama“ prie kalėdinės labdaros mugės prisidėjo atspausdinę 300 vnt. Polaroid tipo nuotraukų, kurios buvo panaudotos kaip skrajutės, primenančios apie renginį bei su tikslu supažindinti su prieglaudoje gyvenančiais gyvūnais.

IMG_7055.jpg
IMG_7058.jpg


UAB „Prisma LT“ prisidėjo prie gerumo akcijos paaukoję 60 kg sauso šunų maisto. UAB „Zootaip“ prisidėjo paaukoję šampūnų bei šukų gyvūnams. Nuoširdžiai dėkojame rėmėjams visų globotinių vardu!

IMG_7170.jpg

IMG_7137.jpg

Ir štai, vieną ankstų rytą, visos dovanėlės sukeliavo i mūsų prieglaudą. Atrodo, kad globotiniai labiau džiaugėsi merginų dėmesiu ir kvietė pakasyti jiems ausį, nei didele gausa lauktuvių (yahoo)


IMG_7194.jpg

IMG_7242.jpg


IMG_7214.jpg

IMG_7238.jpg


Pasirodo Kalėdos iš tiesų – stebuklų metas! (love)Džiaugiamės, kad turime tokių šaunių padėjėjų, kurios ne tik žodžiais, bet ir darbais prisideda prie beglobių gerovės, ačiū, merginos!

Na, o mums pritrūko žodžių apsakyti, kokie esame dėkingi, kad esate kartu, belieka dar kartą tarti - ačiū!

Šiltų ir sočių švenčių, Mielieji (smile)

Išvyka į miestą!

Ogi viskas vyko taip: susirinkome šviesią, bet vėjuotą dieną Katedros aikštėje nusifilmuoti socialinėje reklamoje! Oj, kaip linksma buvo mūsų šuneliams! Labai dėkojame organizatoriams už nuostabią idėją (love)

Taigi, vieną šeštadienio rytą, savanorių būrys atsivežė net šešetą mūsų gražuolių! Iš Akropolio SOS namelio atvyko Alanija ir Bielka, o iš prieglaudos Šakira, Taja, Taiga ir Nika.

10494913_10204148688295929_5088986133624465626_o.jpg

Taiga su Alanija spėjo pasipuošti!
10869898_10204148689975971_7137926797448537160_o.jpg  
Nika taip pat neatsiliko nuo šventinių damučių (funny)
10857174_10204148690775991_5849097424130656899_o.jpg  

Taiga.
1796039_10204148690975996_1663525150201325456_o.jpg


Šakira nutarė užsidėti ausines, na, reikia kažkaip atkreipti į save dėmesį!
10750289_10204148688655938_5245996904164966328_o.jpg

Visas mergaičių burys pasirodė labai puikiai buvo kantrios, geros ir draugiškos. Kalėdų senelis su elfu kalbino praeivius ir siūlė pavedžioti beglobį šunelį. Dauguma praeivių, o ypač su vaikais, mielai sutiko ir kartu su savanoriais apeidavo parke net po kelis ratelius.


10514279_10204148694136075_8937716899740008510_o.jpg  
10697210_10204148695136100_3970069891774487532_o.jpg

 10869668_10204148692136025_6127227476259189381_o.jpg

Mums tai buvo proga daugiau papasakot apie prieglaudos veiklą, o praeiviams - padaryti gerą darbą ir pavedžiot šunelius. Vaikai norėjo šunelius pasiimti namo, tad mielai kvietėme visus į prieglaudą susipažinti su globotiniais artimiau. Diena prabėgo nepastebimai! Sušilti eidavome visi i Coffee-Inn kavinę.Savanoriai buvo sužavėti savo keturkojų damučių elgesiu. Atsisėdusios sau ramiausiai šildėsi ir dairėsi į kavinės lankytojus.

Mažoji Bielka slepiasi už savanorės :)
10750361_10204148700416232_4238473649457709552_o (1).jpg  

Nika - dienos pažiba!
10682195_10204148701376256_5299549168759078795_o.jpg

Labai dėkojame savanoriams ir šios akcijos organizatoriams, mūsų amsiai sako "- au, au" ir merkia akį (smile) .
Nuotrauka:

Karštas šeštadienis su "Western Union"

Karštą šeštadienio rytą prieglaudos kiemelis suskambėjo juoku! „- Kas gi vyksta, iš kur tiek jaunimo!?”  – Klausinėjo kiemo šuneliai. „Western Union” darbuotojai, vedini savanorės Rasos, susirinko į talką. 15 talkininkų – štai tiek jaunų, stiprių bei norinčių prisidėti prie „SOS Gyvūnų“ globotinių gerovės nepabūgo karštos dienos ir nutarė ją praleisti naudingai.

Savanoriai.jpg

Daugiau...

Nuotrauka:

 


Sprendimas: The site runs on the 1C-Bitrix       Dizainas: DESS