Mūsų prieglaudoje - pagaliau maloni šiluma

Žiema dar neužleido pozicijų, o mes savo ruožtu labai rimtai stengiamės, kad, pradėjus veikti naujai „SOS gyvūnų“ prieglaudai, mūsų globotiniai ir jais besirūpinantys savanoriai bet kokiu oru – per karščius ir šalčius - jaustųsi patogiai. Šiandien papasakosim apie tai, kas ir kaip jau padaryta. 


[CUT]
Kiekvienam statiniui, kad ir kokia būtų jo paskirtis, svarbu šildymas ir ventiliacija. Galima drąsiai teigti, kad prieglaudos pastate, kur veikia veterinarijos klinika, stacionaras ir kur karantinuojami į prieglaudą patekę naujokai, dažnai išsekinti kovos už išgyvenimą, sukurti tinkamas sąlygas yra ypatingai svarbu. Kitaip neišvengsime ligų ir nesuskaičiuojamų išlaidų gydymui, nepataisomų netekčių ir, žinoma, bus sunku prisikviesti savanorius, nes juk ir iš didelės meilės mažiesiems mūsų broliams nedaug kas norės rizikuoti savo sveikata, jeigu teks dirbti šaltyje, drėgmėje ir varstomiems skersvėjų.

Kai 2008 m. įsigijome pirmąjį gyvenamąjį vagonėlį, kurį paskui pavertėme mini prieglauda, turėjome mažai informacijos apie tinkamą mikroklimatą. Taip, yra veterinarinės normos, kuriose nustatyta minimali patalpų, kuriose laikomi gyvūnai, temperatūra – 7 laipsniai šilumos – ir skurdžiai paaiškinta, kad „ventiliacija turi būti pakankama“. Kaip matuojamas tas pakankamumas, nežinojome. To mums negalėjo suprantamai paaiškinti ir ventiliacijos specialistai, įpratę vertinti savo konstrukcijas „žmogiškomis“ higienos ir sanitarijos normomis, pagal kurias patalpos oras turi būti atnaujinamas du kartus per valandą. Ilgai nesvarstę sutikome su vagonėlį remontavusių statybininkų paprasčiausiu sprendimu: sienose buvo įmontuoti paprasti ištraukiantieji ventiliatoriai, kurie iš kiekvienos patalpos išsiurbdavo užterštą orą. Nesileisdami į smulkmenas pasakysime, kad rezultatai nepateisino lūkesčių: buitiniai ventiliatoriai prastai tvarkėsi su užduotimi, negana to, žiemą iš patalpos buvo nuolat ištraukiamas radiatorių pašildytas oras. Neveiksminga, tiesa? Taigi, mūsų „pirmasis blynas“, kaip ir dera, buvo prisvilęs.

Projektuodami naująsias patalpas kruopščiai analizavome rimtų užsienio prieglaudų, kuriose ventiliacijai skiriamas ypatingas dėmesys, patirtį. Visur buvo pabrėžiama, kad dėl nepakankamos oro kaitos ne tik atsiranda nemalonus kvapas, bet ir padidėja rizika, kad prieglaudoje gali pradėti plisti įvairių ligų užkratai. Beje, oro kaitos norma yra 6-8 kartai per valandą. Kai tokius reikalavimus pateikėme ventiliacijos specialistams, tie susiėmė už galvų, nes įšildytas oras kas kartą turės būti keičiamas šviežiu, o tai reiškia neišvengiamus šilumos nuostolius. Prieglaudos eksploatacija tokiu atveju būtų itin brangi, ir čia jau mums atėjo laikas susiimti už galvų. Vienintelė akivaizdi išeitis buvo rekuperatorius – tai gana plačiai naudojamas įrenginys, taupantis šilumą dėl to, kad iš patalpos ištraukiamas oras dalį temperatūros atiduoda orui, patenkančiam iš lauko. Iš pradžių netgi ketinome šildymo sistemą įrengti šilumos siurblio pagrindu, kuris, išnaudodamas dirvos paviršiaus termoakumuliacinį potencialą, leidžia žymiai taupiau apšildyti pastatus. Tačiau išanalizavus šį variantą tapo aišku, kad mūsų sąlygomis šilumos siurblys gali būti nepakankamai efektyvus, todėl žiemą gali tekti papildomai naudoti elektrinius šildytuvus. Šito, turint galvoje augančias elektros kainas, norėjosi išvengti. Tad atsisakėme novatoriško šilumos siurblio idėjos ir be gailesčio pakeitėme jį įprastu kieto kuro katilu. Suprantama, šiuolaikiniai katilai – tai ne praėjusio amžiaus dūminės „buržuikės“,o modernūs agregatai, leidžiantys maksimaliai išnaudoti kiekvieno glėbio kuro teikiamą šilumą. Mūsų naudojamus katilus dar vadina dujų generatoriais, arba piroliziniais katilais. Jie didesni, sunkesni ir brangesni už įprastus, tačiau ir vienos kuro įkrovos degimo trukmė juose yra kur kas ilgesnė.

Konsultuojantis su specialistais buvo sukurta dviejų etapų ventiliacijos ir šildymo schema: iš pradžių sistema veikia tik dabar esančiuose pastatuose, o vėliau bus išplėsta ir į antrąjį aukštą, kurį pastatę galėsime padvigubinti „SOS gyvūnų“ prieglaudos galimybes, neužimdami papildomos vietos žemės sklype ir, kas ypatingai svarbu, naudodami tuos pačius inžinierinius ir komunikacinius tinklus. Būtent todėl teko iš karto rinktis galingą pramoninės klasės pirolizinį katilą, sujungtą su talpiais termosais, kuriuose šilumą kaupia kelios tonos specialaus neužšąlančio skysčio. Kompiuteris įvertina sukauptas sistemoje šilumos atsargas ir valdymo prietaisų skydelio ekrane parodo, kada laikas įdėti kuro. Papildomas tablo su spalvotais indikatoriais įrengtas ir tarnybiniame koridoriuje, kad net prabėgom žvilgtelėjus į jį, būtų galima iš karto suprasti, kuriam laikui dar užteks šilumos atsargų. Žinoma, yra katilų, į kuriuos granulės įkraunamos automatiškai, bet mes pasirinkome malkas ir briketus, kadangi jie lengviau prieinami, nors ir ne taip patogūs naudoti. Norint sutaupyti energijos, pasitelkiama įvairių techninių gudrybių, pavyzdžiui, ventiliacijos kanaluose yra įtaisyti davikliai, kurie įvertina oro kokybę ir automatiškai reguliuoja sistemos našumą pagal tai, kokio intensyvumo vėdinimas reikalingas. Todėl dienos metu, kai prieglaudos gyventojų aktyvumas sąlyginai didesnis, ventiliacija veikia didesniu pajėgumu, o naktį pakanka budinčio režimo su minimaliomis elektros sąnaudomis. Įvertinamas ne tik oro užterštumas, bet ir paros metas, apšvietimas, kiekvienos patalpos temperatūra ir drėgmė. Taigi, mikroklimato palaikymas yra integruotas į vieningą „išmanaus prieglaudos pastato“ sistemą, kurią mums padovanojo vienas mūsų organizacijos kūrėjų. Šiltuoju metų laiku sistema persijungia į vėsinimo režimą – pastato vidus aprūpinamas šviežiu oru ir sukuriamos komfortiškos sąlygos.

Na, o dabar pereikime prie nuotraukų, kaip realybėje atrodo šis mūsų įgyvendintas dar vienas be galo svarbus prieglaudos statybų etapas.
 


Toks modulių plėtros principas labai patogus, juo naudosimės ir ateityje.
 

 
Įrengimų montavimo darbai buvo atliekami paspartintu režimu, kartais mūsų „žvėriškame objekte“ tekdavo užtrukti iki vėlumos.
 





 
Kad galėtume išdėstyti stambių gabaritų įrangą, o vėliau patogiai katilinę papildyti kuru, buvo pasirinktos didelės dvivėrės durys.



Tuščią patalpą palaipsniui užpildė talpos, vamzdžiai, siurbliai...



Metalas padengiamas antikoroziniu gruntu – investicijas juk reikia saugoti, tame tarpe ir nuo rūdžių.



Ir štai pagaliau išaušo toji diena – pagrindiniai įrenginiai buvo sumontuoti ir paruošti darbui.







Į prieglaudą susirinko visi montavimo darbus dirbę specialistai – keli UAB „VentGuru“ darbuotojai bei įmonės, gaminančios šildymo katilus, atstovas.



Pagal garantinio aptarnavimo sąlygas būtent jis turėjo atlikti bandomąjį užkūrimą ir instruktuoti tuos, kuriems vėliau teks eksploatuoti šią techniką.



Savanoriai gauna pagrindines instrukcijas apie teisingą ir saugų įrengimų naudojimą.



Į didelę kamerą nesunkiai tilpo kelios briketų pakuotės. Kadangi norime kuo greičiau sušildyti per žiemą atšalusias prieglaudos patalpas, kuro gailėti negalima.





Liepsna greitai apima briketus, virš kamino iškyla pirmas dūmelis. Valio, veikia!



Katilui perėjus į darbinį režimą, virš kamino apskritai nematyti jokių požymių, kad jo viduje siautėja ugnis – nėra nei dūmų, nei suodžių. Esmė ta, kad piroliziniai katilai degina kurą labai aukštoje temperatūroje, todėl jis visiškai sudega ir nesusidaro jokių dūmų. Toks šildymo būdas ekonomiškesnis ir labiau saugantis aplinką.



Kompiuteris rodo, kaip kyla skysčio temperatūra šilumokaičiuose. Netrukus ir prieglaudos patalpose pasklido maloni šiluma – reiškia, sistema veikia teisingai.



Dar porą savaičių truks būtinų automatinių prietaisų montavimas ir derinimas, akumuliacinių talpų termoizoliacija – ir tada viskas bus įrengta. 



Tiesa, vos nepamiršau – visus rudu gruntu padengtus vamzdžius nudažysime sidabro spalva, kad būtų linksma ir gražu.



Įrengimų rezervai leis tuo pačiu principu pradėti trečiąjį prieglaudos plėtros etapą, numatytą 2014-2015 m. – trečiojo aukšto statybą. Neabejojame, kad taip galėsime teikti dar veiksmingesnę pagalbą į bėdą patekusiems keturkojams.

Nuoširdžiai dėkojame visiems mūsų draugams už palaikymą ir pasitikėjimą. Juk būtent Jūsų dėka nuostabus projektas – prieglauda „SOS gyvūnai“, kurią visi kartu statom, tampa realybe. Šiandien bendromis jėgomis pasiekėme eilinę pergalę. Likite su mumis ir toliau!



P.S. Kaip matote – malkos ir briketai nuo šiol mums tampa kasdieniu rūpesčiu, tad būsime dėkingi visiems, kas galės padovanoti mums bent po glėbį kieto kuro. Tokiu būdu jūs betarpiškai prisidėsite prie šilumos ir jaukumo prieglaudos globotiniams suteikimo.