0
2012-02-2814:062012-02-28 14:06:47
"Rašau jums nerimo kupina širdim. Atsitiko taip, kad nebegalime auginti savo šunytės, labai ją mylime, ir skaudu žiūrėti, kaip šunelis kankinasi, kasdien darydamasis vis liūdnesnis. Abu su draugu studijuojam ir dar dirbam, juk reikia kažkaip pragyventi, o laiko kartais ir pamiegoti neužtenka, ką jau kalbėti apie ilgus pasivaikščiojimus ir žaidimus su šunim, kurie būdavo anksčiau, kai dar gyvenome nerūpestingai tėvų namuose. Dabar tiesiog išvedam ją kelioms minutėms, skubėdami, irzlūs ir kartais pikti, taip atimdami laimę ir iš jos, ir iš savęs. Šunytė labai meili ir draugiška, taip mėgsta būti su žmonėm, tiesiog nemoka pabūti viena, nes būti per dienas vienai savo kamputyje juk labai liūdna, tada prasideda skaudūs kauksmai, kurie nervina kaimynus. Jai reikia nuolatinės meilės ir šilumos, kurios mes jai nebesugebam suteikti, tiesiog nebelieka laiko, todėl labai labai prašom - padėkite jai surasti naujus namus, kur ją mylės ir ja džiaugsis, kur ji kažkam galės dovanoti savo meilę, nulaižyti ašarėles ir būti laiminga. Galbūt kažkieno siela taip pat liūdi, ir jai reikia nuoširdžiausio pasaulyje draugo.
Šunytė registruota ir reguliariai skiepyta, sveika ir energinga, apie 5 metų amžiaus, tačiau dar tikrai ne sena, atrodo ir elgiasi kaip visiškai mažiukė."
Lordai dar visas gyvenimas prieš akis, dėl jos skambinkite Indrei
860957642 arba Vytautui
869642626
Gyvenimas nėra tai, ką darysi kada nors. Gyvenimas yra ši diena. Nenoriu priekaištauti. Tačiau, man atrodo, kad jūs negyvenate. Dėl užimtumo atsikratyti brangiu, kaip jūs rašote gyvūnu, netoleruotina klaida. Kitąkart reikės atsikratyti senais tėvais, kuriems nelieka laiko. O ir vyras ar žmona suserga, paliegsta. Irgi našta.
Ir nekalbėkit apie tai, kad ją mylite. Jei taip būtų, jūs surastumėte laiko.
Labai linkiu šunytei surasti namučius, kur ji nebus našta .
Viena, už ką galima jums padėkoti, tai, kad jūs neišmetate į gatvę, o ieškote naujų šeimininkų. Vis dėlto nesate blogi žmonės. Tik, kažkaip ne taip gyvenate.
ŠTAI TOKĮ PRIERAŠĄ RADAU lese.lt SKELBIME.
JEI TAIP, TAI REIKIA KAŽKĄ DARYTI GREIČIAU, NES UŽMIGDYS SVEIKĄ NORMALŲ GYVŪNĄ.
Kasmet ne geriau, o baisiau. Ir jei anksciau nebuvo jokiu globos organizaciju, tai ir pagundos buvo maziau metyti ir vetiti savo augintinius, o dabar tik brukst ir problema isspresta.
Labai skaudu del suneles ir del jos seimininku, juk jauni zmones, o taip prastai pradeda gyvenima.
Nenorejau iskaudinti sunytes seimininku, bet uzmigdyti gyvuna del laiko stokos yra ziauru.
Ir galiausiai, kaip jaustis zmonems, kurie del sunkios ligos ar nelaimes prarado savo keturkoji drauga ir daug ka atiduotu ir paaukotu, kad jis butu salia.
Kodel kovojam del kiekvienos gyvybes...,neuzmigdai nei aklo, nei luoso, nei seno, o cia taip drasiai atimant gyvybe sveikam.
Is kur aplamai atsirado sveiko gyvuno migdymo poziurys, kas tokia teise dave zmogui, suprantama, kad vargsas gyvis nepasiskus ir nepriestaraus, tyliai susitaikys ir uzmigs.
Jei si pora tikrai myli savo kalyte, suras jai laiko ir kantrybes, graziai padovanoti is namu. O jai perskaitys sia mano litanija ir nusijuoks ar pasitycios, tada tegu drasiai skambina, moralo tikrai neskaitysiu.
Nors kita vertus, jei jau nera jai laiko, jei ji jus erzina, gal tikrai geriau rasti zmones, kurie ja ir tikro myles ir tures jai laiko?
Tikiuosi, bus rasta alternatyva ir suo nebus uzmigdytas.
Rašo Lordos šeimininkai. Daug čia purvo ant mūsų pridrėbėt, o gal ir be reikalo. Lordą pasiėmėm iš tėvų namų, nes jie nebenorėjo jos laikyti, griežtai pasakė arba migdom, arba jūs pasiimkit. Aišku, pasiėmėm. Dabar gyvenam mažam nuomojamam bendrabučio kambarėlyje tryse. Laiko trūkumas dar nebūtų didžiausia bėda, sukamės. Didžiausias mūsų rūpestis dabar yra tai, kad po pusės metų nebeturėsime kam jos palikti, gyvenimas verčia keliauti laimės ieškoti svetur, o tėvai boikotuoja, visi draugai apklausinėti, giminės apskambinėtos, niekam Lordos nereikia... Todėl pradėjome naujų namučių ieškoti dabar, kol dar yra laiko. Juk į prieglaudą nesiprašom, tikrai laikysim namie, kol atsiras žmogus, norintis priglausti, tik paprašėm pagalbos randant naujus namučius, juk taip daugiau šansų, kad kažkas atsiras.
Nesame blogi žmonės, nereikia ant mūsų pykti, tikrai Lordą mylim ir visur tampomės su savim, kai tik galim, tiesiog kartais gyvenime būna situacijų, kai reikia rinktis, kad ir skaudžiai, bet reikia kažko atsisakyti, kad neliktum visai be nieko...
Jaukaus Jums vakaro, ir mažiau pagiežos širdyse. Neskubėkite teisti nežinodami.
Kad tik kada nors netektų gailėtis.... O tokie poelgiai nelieka be atpildo. Tai mano nuomonė.