Labas!
Gal iš pradžių susipažinkim? Aš - visiškai juodas šuniukas Lordukas. Aš dar visai mažutis - man tik 1,5 mėn, o ir sveriu ne daugiau nei 2kg. Augsiu taip pat nedidelis - ne aukštesnis nei iki kelių.
Klausiat iš kur aš atsiradau? Tiesa pasakius aš ir pats nelabai ką pamenu, tik žinau, kad manęs šiame pasaulyje laukė tik mano brangiausioji mamytė, o žmonėm aš tapau tik dar viena nereikalinga ir neplanuota našta. Ir tik pamanykit, buvau tokia "neišpasakytai didelė" našta, kad netrukus jau keliavau į "Grindą" - Vilniaus miesto gyvūnų globos namus. O čia, kaip daugelis jau žinom, tikrai ne vieta tokiem mažiem šuniukam kaip aš!
Laimei netrukus mane iš čia pasiėmė viena panelė ir aš jau apsidžiaugiau, kad turėsiu jaukius ir šiltus namus. Beeet likimas dažnai mėgsta netikėtai pakišti koją. Paaiškėjo, kad mano naujoji šeimininkė nebuvo susitarusi su namiškiais, kad aš čia gyvensiu, tad ir vietos man čia neatsirado..
Jau išsigandau, kad vėl teks grįžti ten, kur šalta ir niūru, bet čia man pagalbos ranką ištiesė Sos gyvūnų savanoriai ir priėmė į prekybos centre "Ozas" esančią gyvūnų pievelę. Sakė, kad čia kasdien praeina daug gerų žmonių, tad ir aš, toks mažiukas ir fainutis, greitai surasiu šeimininką. Dienos bėgo, o aš vis laukiau ir laukiau.
Gyvenimas manęs nelepino, tad praėjusią savaitę į pievelę užsukusi savanorė Eglė nusprendė, jog man būtina namų globa, kad galėčiau greičiau atgauti jėgas ir sustiprėti. Jau kitą rytą keliavau pas ją. Teko man ir pas daktarą apsilankyti. Oi kiek jis baisių injekcijų man darė! O kaip rėkiau ir bijojau! Bet jau kitą rytą pradėjau valgyti pats, tai ir kankinti mane nustojo, o prirašė gerti vaistukus namie. Dabar kasdien darau viską, kad greičiau sustiprėčiau ir užsiauginčiau nors šiek tiek "lašinukų" ant savo kaulėto kūnelio. Štai pažiūrėkit kaip as gyvenu dabar!
Štai taip aš miegu. Kadangi mano temperatūra vis dar mažoka, labai svarbu, kad nuolat būčiau šiltai, tad turiu čia tokį labai šiltą megztinį.
Bet aš ne visada noriu taip gulėti kaip lėlytė susuktas. Aš juk vyras!
Spėkit koks mėgstamiausias mano užsiėmimas? Valgyti! Man sako, kad tikriausiai jei kas duotų, tai ir dramblį suvalgyčiau. Na dramblį gal ir ne, bet kokį maža drambliuką tai manau laisvai;))
Man prašau dar maisto! Ir dar ir dar ir dar! Juk taip skanu viskas!
Dabar kai jau jaučiuosi geriau, nelabai noriu ir sėdėti vienas kambary uždarytas, todėl vis dažniau girdžiu "oi, soliste tu". Na ir kas? Juk aš mažas ir man viskas įdomu. O ypač įdomu ten, kur manęs neleidžia!
Aišku kartais jėgos vis dar apleidžia ir turiu bent laikinai prigulti.
Bet greit ir vėl puolu galvoti, ką čia dar nuveikus.
Deja, bet čia būti labai ilgai negalėsiu, tad aš labai labai ieškau naujų globėjų, kurie padėtų man visiškai atgauti jėgas ir atrasti savus namus. Pažadu, būsiu geras;)
O galbūt TAU, būsimas šeimininke, kritau į akį taip, kad nusprendei, jog galėčiau būti tavo geriausiu ir ištikimiausiu draugu ateinančius 20metų? Juk tada galėtumėm stiprėti ir augti kartu jau dabar.
Jeigu bent į vieną iš šių klausimų turite teigiamą atsakymą, skambinkite Eglei nr. 860299265.
Mes jūsų laukiam!
PAPILDYTA
Lordukas šiandien jau iškeliavo namo - į Vievį, kur bus tikrai mylimas ir lepinamas šeimos, dėl ligos netekusios ilgamečio draugo. Naujieji šeimininkai jau spėjo prasitarti, kad mažasis intensyviai siaubia namus ir išdykauja:)
Labai labai ačiū visiems, kurie nelikote abejingi!
Pipiriuk, ilgo ir laimingo Tau gyvenimo! :*
