Katinukas buvo benamis ir kartu su mama ir dar keturiais broliukais ar sesutėm gyveno soduose. Deja, pavyko išgelbėti tik šį mažylį, nes kiti katukai dingo kaip į vandenį.
Kadangi kačiukui niekaip neišrinkom jam tinkančio vardo, tai vadinu jį tiesiog Kačiumi
Jis labai meilus, ateina pagulėti ant kelių. Glostomas ima labai garsiai murkti ir vis atsisuka pažiūrėti į akis. Katukas labai labai mėgsta žaisti. Jis yra tikras šnekorius - miaukimu pasako, kad jau išalko arba, kad laikas papramogauti. Dar vienas jo "hobis" kaišioti letenėles į savo indelį su vandeniu arba tą indelį tiesiog apversti ir gulėti baloje 
Kačius yra labai tvarkingas vaikinas - nuo pat pirmos dienos savo "reikalus" daro tik į dėžutę. Katukui jau du kartus suduoti vaistai nuo kirmėlių. PASKIEPYTAS. Jam apie 4,5 mėn.
Katulis ir aš labai laukiam skambučių iš atsakingų žmonių
Tel. nr. 867107324, Vilnius.
Kačius, zuikis ir maišiukas :)
Loading Player
Kur tu, naujasis šeimininke? Katulis jau paskiepytas ir seniai praėjęs karantiną. Maistui neišrankus. Labai žaismingas. Tikras fainuolis
Vyras su dukrele norėjo kačiuką dovanoti žmonai. Mane patikino, kad ji tikrai tikrai jo nori. Kadangi žmonės atvyko be mašinos, tai nenorėdama išleisti katuko į tokį šaltį, susiorganizavau transportą. Tuo pačiu užėjau ir į būsimus katuko namus. Dėl šventos ramybės. Ir dabar dėkoju Dievuliui, kad taip padariau... Moteris mus pasitiko šaukdama, kad jai jokio siurprizo nereikia ir puolė į ašaras. Vėliau ėmė aiškinti, kad problema ne pats katukas, o nesutarimai su vyru. Kai paklausiau, ar katinėlio vis dėlto nori, atsakė: jei jau atvežėt, tai palikit, bus tikrai mylimas. Man situacija nepatiko vis labiau. Tada paprašė katuką parodyti (jis buvo dėžutėje). Nenoriai parodžiau. Paklausė, ar tai mergaitė. Sakau, ne, berniukas. Jos reakcija: oi, tai bus bėdos, visus kampus apžymės, reiks kastruot. Sakau, tai gerai, kastruokit. Ji: tai kad pilna dovanojamų jau kastruotų... Aš: tai vis dėlto pasiimt jį man atgal? Ji: geriau pasiimkit...
Žinoma, katuką parsivežiau atgal. Nė už ką nebučiau jo palikusi tokiuose namuose. Va tokia štai katuko dovanojimo istorija :|
Tačiau gali tekti nešti į Ozo "Gyvūnų pievelę" (esu jau seniai susitarus), nors labai labai norisi padovanoti kačių tiesiai iš namų. Gal dar įvyks stebuklas?
Visu pirma, labai gerai, kad nuvažiavote kartų. Dovanuojant gyvuną iš namu tai yra BUTINA. Žinosite, kur jis gyvens, o jeigu nepatiko aplinka, galima gyvuno ir nepalikti.
Kai aš radau savo mažylę, jai buvo truputi virš mėnėsio. Katytė sirgo tai vieną, tai kitą lygą. Taip praėjo 2 mėnėsiai. Pirmas skeibimas apie ja buvo gruodžio pradžioje, kai visi puola ieškoti "dovanų". Skambucių gavau daug, bet kaikuriems galejau atsakyti vien dėl balso(slow). Nepatiko žmogaus intonacija, ne tokius klausimus užduoda, norint TIKRAI tureti gyvuna, ir mano atsakymas :"NE". Taip praėjo 1,5 mėn. Ir atėjo jos šeiminikas, tas vienintelis. Pati nuvaziavau, pabendravau, turiu kontaktus ir kart nuo karto skambinu.
Aš suprantu Jusu šeima. Pas mane vienu metu buvo 6 katinai (2 mano). Ryte atsikeliant ne pusryčius ruoši, o turi visiems gyvuneliams padeti maisto. Ir taip kiekviena rytą. Buvo sunko ir dėl tvarkos bute. Plaukai, plaukai .... Bet nevieno karto nepagailejau, kad tiek turiu rupesciu.
Neskubekit, ateis tas žmogus, kuriam bus mielas tik Jusu mažilis. Reikia tik kantribes.