Aš tai šiaip laimingas. Patys pasižiūrėkit – koks buvau egzistuodamas šiukšlyne, paskui gydomas nuo visokios mane kankinusios bjaurasties ir kaip atkutau pas globėjus.
Net šypsotis išmokau! Ar palyginsi tą šlapią apšnerkštą kartono gabalą, ant kurio gūžiausi, su dabartiniu mano būstu? Gyvenk ir džiaukis – sotu, šilta, palmė virš galvos… Ištisas Majamis…
Aš ir džiaugiuosi. Jei ne vienas "bet". Majamis tai laikinas… Jau esu sakęs savo laiškų skaitytojams, kad mano globėjai turi du savo gyvūnus, taigi rūpesčio jiems pakanka. Ir remontą galvoja daryti… Reikia man nuolatinių namų, oi, kaip reikia.. Žinot, ką ten daryčiau? Pirmiausia, daug murkčiau. Jau kaip murkčiau… Negaliu be to niekaip. Bet negi vienas murksi kaip koks nesusipratėlis, juk reikia kompaniono, kad kas glostytų ir įvertintų. Galit manęs dvi dienas nešert (pajuokavau) – vis tiek netikiu, kad manęs niekam nereikia… Na, ne tam tiek žmonių mane traukė iš darganų ir ligų, kad taip ir likčiau beglobis. Reikia tik dar vieno, to paties tikriausio… Mano Žmogaus. Gyventume kaip Dievo užanty, vienas kitu džiaugdamiesi. Laukiu… Jei jį sutiksite anksčiau už mane, gal galite neįkyriai priminti, kad man apie 6 metus, esu sveikas (tfu tfu tfu), skiepytas, kastruotas, ramus, tvarkingas, neišrankus. Rikis aš. Jeigu ką…
Telefonas mano nepasikeitė – 8 600 64245. Atsilieps Daiva. Arba parašykite man damingaETA takas.lt. Man perskaitys.
Sėkmės Jums ir sveikatos. Mrrrr….
