lt

Paaukoti per

Kiti būdai paremti

Apklausa


Iš viso: 1689497
Šiandien: + 11715
Naudotojo vardas:

Slaptažodis:


Prisijungti

Pamiršote slaptažodį?
Registruotis

Asmeniniai dienoraščiai

 
 
  • Archyvas

    «   Liepa 2019   »
    P A T K P Š S
    1 2 3 4 5 6 7
    8 9 10 11 12 13 14
    15 16 17 18 19 20 21
    22 23 24 25 26 27 28
    29 30 31        

Liucijus - pirmas mėnuo pralėkė kaip vėjas

Taip taip, jau visas mėnuo kaip šis juodulys puošia mano namus. Raportuojame, kad charakterių ir dienotvarkių suderinimą tęsiame sėkmingai - Liuciukas jau suprato koks šiuos namuos paros rėžimas, žino, kad ant virtuvės lipt negalima, nors nabagiukui ir labai įdomu žmogiškas maistas (bet kartais smalsumas visgi nugali). Prieš savaitę kepiau pyragą su persikų įdaru, nepagalvojus palikau aušt per naktį, ir radau ryte apgraužtą :D o Liuciukui-vagiukui nuo neįprasto maisto pilvelį susuko - gal kitam kartui bus gudresnis :)

Kaip Liucijus ir bandė parodyt baksnodamas mane galvele prieglaudos vagonėlyje, jis yra be galo mielas katinas - nespėji atsisėst ar atsigult ir jis jau šalia, reikliai lipa ant kelių, pilvo, šono nugaros - na betkur ir betkaip, kad tik patogiau, jaukiau įsitaisyt, labiau prisiglaust.

Beje, ar žinojote, kad šitam katinui neįmontuotas vidutinio garso miaukimas? Miaukia arba labai garsiai (dažniausiai jei pasigenda žmonių kambary) arba visai be garso - žiūri į akis, burnytė juda lyg miauktų, bet garso nėra :) Matyt, jo nuomone, ir taip viskas turėtų būt aišku.

O štai taip Liucijus man savaitgalį padėjo namus tvarkytis :)
100_1467.jpg

Linkėjimai dvikojei ir keturkojei SOS'ų komandai!

Juodas kaip naktis, išsigandęs kaip zuikis. Kas? :)

Ogi aš!  - galėtų pasakyti mano naujasis sugyventinis, su kurio bendro sugyvenimo sutartį pasirašėme pirmadienį.
Kol parvažiavom labai įsibaimino vargšiukas, tai paleistas iš bokso puolė slėptis. Bet nėra tos baimės, kurios neišsklaidytų alkis ir poreikis rasti dėžutę - vakar jau sklandžiai bendravom ir netgi žaidėm. Dėžė atrasta, bliūdelio tuštinimo menas įvaldytas, nepažįstami plotai toliau kruopščiai tyrinėjami. Šiandien net leidosi nufotografuojamas, kaip vėsinasi išsitiesęs ant plytelių. Vakar nepavyko, nors ir labai bandžiau - vis gaudavosi juoda išplaukusi dėmė :) Kolegės juokauja, kad juodas katinas - raganų gyvūnas. Betgi sakoma, kad  kiekviena moteris šiek tiek ragana.. taigi manau sugyvensim puikiai :)

Copy of 100_1451.jpg
Siunčiam linkėjimų SOS'ų dvikojams ir keturkojams!

Martynas - mes jau metus kartu :)

Sveiki dvikojai geradariai, keturkojai globotiniai, ir visi jiems prijaučiantys!

Ar pamenat Martyną? Šią savaitę su juo atšventėm pirmas darnaus sugyvenimo metines, neįtikėtina kaip greitai bėga laikas :)  Ačiū "SOS-gyvūnams" už tokį puikų draugą, sėkmės ir stiprybės (taip pat kantrybės ir sveikatos) jūsų puikiam kolektyvui!
Marčius laikosi puikiai, kruopščiai vadovauja namams, kapstyt gėlių vis dar neišmoko (turbūt jau ir nesimokys), vis gaudo kada galės palakt vandens iš krano, retkarčiais panakvoja spintoje, o mėgstamiausias žaislas šiuo metu - stikliniai kamuoliukai (pamenat, per kažkurią akciją "Maximos" tokius dalindavo), tik nesu tikra, ar kaimynai iš apačios šiuos garsiai riedančius stiklinukus taip pat šitaip smarkiai mėgsta :)



Šį kartą trumpai, bet iš širdies :)

Dar kartą ačiū mūsų abiejų vardu,
Martynas & Co.

Martynas moja letena draugams iš "SOS gyvūnų"

Sveiki visi,
pirmom dienom labai aktyviai pasakojom kaip Martynas pratinasi prie naujų namų, tai pamaniau, kad būtų laikas atsiskaityti kaip sekasi toliau :)
Martyno draugija džiaugiuosi jau beveik mėnesį ir su kiekviena diena to džiaugsmo vis daugiau. Abu kasdien perverčiam "SOS-gyvūnų"puslapį, po ilgų sugyventinio paieškų tai tapo įpročiu :) Martynas plojo katučių, kai namus pasisekė surasti buvusiems kaimynams iš "Ozo": Trepsei, Lapausiui, Pumpurėlui ir būriui kitų.
Katinas per pirmą savaitę išdrąsėjo, dabar jau kaskart grįžus namo pasitinka prie durų. Apsipratęs su aplinka atrado vaiką savyje - retkarčiais užeina jaunatviško šėlsmo bangos. Aišku, nelabai patogu, jei tai vyksta 4 val. nakties, dėl to bandom kartu padūkt iš vakaro, kad jaunuolis pavargtų ir ramiau miegotų :)
Ką jau ką, o miego meną Martynas įvaldęs puikiai :) Mėgstamos vietos yra palangės, taip pat gana patogi mano kėdė:


Turi Martynas ir savo guoliuką, kuriam buvo paskirta pūkinė pagalvė, tačiau jį pripažino kaip tinkamą naudojimui tik po kokio penkto vietos pakeitimo - matyt vis nepataikydavau :)


Dienos metu, kad miego netrikdytų šviesa bei daugiabučio garsai Marynas mėgsta pavirsti štai tokiu kirmėliuku po kaldra :)


Šiomis dienomis, kai šiluma nelepina, o žieminis kailis jau beveik baigtas numesti, tikrai nevengiam užsikloti :)


Kai sėdžiu prie kompiuterio, keliai taip pat labai tinkama vieta miegui :) Martynas turbūt turi ir šuns genų, nes visur sekioja iš paskos.. atrodo kartais pabandau tyliai nueit, kad nepažadinčiau - gi taip gražiai snaudžia. Tačiau katiniška klausa daro savo, ir susilaukiu štai tokio žvilgsnio, reiškiančio "Na ir ko gi tau šį kart pritrūko, kad ramiai nenusėdi ir miegot trukdai?!"


Kartais būna iškeliama pavydo scena klaviatūrai ir kompiuterio pelei - atsigula ant klavišų, nekreipdamas dėmesio į pypsėjima (žinot, kaip būna, kai vienu metu per daug mygtukų nuspaudžiama) :) Reiks matyt rugsėjį leist berniuką  į MIF'ą studijuot, jei jau toks polinkis yra :)


Taigi, gyvenam be didelių zbitkų, gėlės visos sveikos, durų staktos taip pat, nagiukus tvarkingai galandam į draskyklę, na, ir dar kartais į kilimėlį prie durų.. bet dėl to visai nesipykstam :) Martynas net sutiko su pamėgtu kilimėliu papozuot nuotraukai:


Tai tiek šiam kartui, skubam atsisveikinti kol per daug neatsibodom :)

"SOS" komandai dar kartą sakom ačiū, linkim sveikatos, ir kad tas puikus energijos bei gerumo užtaisas niekada neišsektų, o likimo draugams globotiniams - kuo greičiau atskubančių gerų šeimininkų ir šiltų namų,

RRika ir Martynas Zoro Minkus

P.S. pabaigai, mano mėgstamiausia Martyno dalis - jo rožinė nosytė :)

Martynas Deivido Koperfildo vaidmenyje

Mieli Martyno ir orchidėjų gerbėjai (gal tiksliau gerbėjos :) ),

Kadangi pirmas mūsų įrašas susilaukė labai šiltų atsiliepimų (ačiū visoms už gerus žodžius!!!) bandau informuot kaip sekėsi toliau ;)

Labai rūpėjo ar Martynukas paliktas vienas namie smarkiai neliūdi, tai sumaniau grįžt per pietus su naujakuriu pasisveikint. Ir ką jūs sau manot? Įeinu.. tylu.. apeinu teritoriją, kuri buvo katinui palikta (virtuvė, koridorius ir vonia), nėr džiaugsmo mano.. o vietos kur būtų galima pasislėpt tai kaip ir nėra :) ir pasimečiau, ir išsigandau... bet logika nugalėjo - gi negalėjo katinas, ir dar toks nemažas, tiesiog imt ir išgaruot. Magijos mokyklos, kiek žinau, nebaigęs.. Dar kartelį nuodugniai patikrinus visus kampus radau ponulį už šaldytuvo, siaurut siaurutėliam tarpelį. Martynas dar kartą parodė kaip moka tilpt net pro siauriausią plyšį (žinau, kad Oze iš namelio buvo pabėgęs) :) Taip ir likau nesupratus, ko jis ten įlindo - šilumos ieškot, tamsos, ar baisu buvo pasidarę. Bet gal su laiku jis prisiruoš man šia paslaptį išduot...

Ant kiekvienos palangės jau yra rezervuotas plotelis pasaulio stebėjimui ir pasnaudimui, bet tolimesnio ilgio užkariaut dar nebando. Orchidėjos kolkas nenukentėjo, nors Lina jau ir pranašauja joms nukraustymo lemtį :) Tikiuos, kad archeologo gyslelė labai smarkiai nepasireikš, nes jei taip, tai laaaabai jau jam ilgai vargt teks.. pas mane rūtų darželis nemažas. Bet turiu vilties, kad flora ir fauna susigyvens :)

Taigi, panašu, kad prisitaikymo procesas einasi sklandžiai - miega, valgo, geria, dėl dėžės reikalų buvo šiek tiek nerimo, bet ir ten jau viskas gerai :) Toks jausmas, kad katinas namuos ne parą, o mažiausiai metus :) Kaip gerai, kad savo stebukliuko nepraleidau pro akis :)

O kad dienoraštis nebūtų be paveiksliukų, įklijuoju dalį savo augmenijos - nors ir lengvai pasiekiama kolkas buvo tik apuostyta ir apeita ratu :) Beje, gal kažkieno palangės per tuščios?Kaip matosi, kai kurių kvietkelių turiu po kelis egzempliorius, darosi perteklius, tai mielu noru pasidalinčiau :)
Rūtų darželis

Pirmos Martyno valandos naujuos namuos

Pirmiausia, didelis ir gauruotas ačiū Ozo savanorėms padėjusioms man susipažinti ir įsikatinti Martyną :)
Jau turbūt kokios trys valandos kaip mes namie... dar nedaug, bet kažkaip labai norisi pasidalint džiaugsmu. Per tą neilgą laiką mano naujojo sugyventinio progresas gana ryškus - apžiūrėjo visus kambarius, palakė vandenėlio, paragavo kuo bus maitinamas, paskabė jam jau paaugintos žolytės.. tik va dėžės dar nepanaudojo. Laukiam :)
Nesuprantu, kaip lauke gyvenęs katinas gali būt toks trintukas niurkalas - nesitraukia nei per metrą, atrodo galėtų būt nuolat glostomas ir kasomas. Tuo intensyviai ir užsiimam ;)  žinoma, naujovės kiek vargina, tai nepraėjus nė valandai nuo atsikraustymo berniukas jau nusnaudė padėjęs galvą man ant pėdos. Buvau priimta į draugus :)
Beprotiškai fantastiškas katinas gi nusipelno ir atitinkamo vardo. Panašu, kad ponulis vadinsis Martynas "Zoro" Minkus. "Zoro" dėl juodos kaukės ant veiduko, o Minkus dėl nepaliaujamo minkymo visomis įmanomomis kryptymis :)  Net mano pūkuotas chalatas paliktas ant lovos buvo užminkytas :D
Taigi tiek žinių ir bandau įkabinti porą pirmųjų nuotraukų ;)

kvietkelis Martynas 1  Kvietkelis Martynas 2

 

Sprendimas: The site runs on the 1C-Bitrix       Dizainas: DESS