Mano draugės, kiek aš žinau, yra saugios: jos turi šiltus namus ir jas mylinčius šeimininkus. Mano brolis, deja, paliko mane vieną tą dieną, kai kažkoks labai didelis dvikojis,kiemo beisbolininkas, nusprendė pasitreniruoti ,,ant mūsų,,. Gulėjo ilgai brolis, vis nesikėlė, vis negirdėjo ir nežiūrėjo į mane, tik gulėjo, kol kitas dvikojis jį nunešė ir užkasė mūsų pievelėj. Man irgi kliuvo tada smarkiai, oi smarkiai. Negalėjau nei į savo vamzdį įšokti, kad patekčiau rūsin permiegot, nei eiti tiesiai, nei nusiprausti – vis virtau ant šono, ėjau kreivai, mėginau miegoti po mašinomis. Ir saulutėj nebedrįsau kaitintis ir maistelio ieškotis – visko baisu ir visiškai niekas neaišku: aš juk nieko nenuskriaudžiau... Bet dabar man mažiau baisu ir be to šilta, gera ir sotu, nes aš gyvenu su savo laikina globėja Aušra, kuri manim rūpinasi ir net leidžia miegoti savo lovoje.
Man pasakė, kad aš DOVANOJAMAS, kad ieškomi labai geri žmonės, norintys mane įsiglobinti:) - kviečiu į svečius su manimi susipažinti, gal susidraugausim?"
„Apie pusantro mėnesio Joksas (tada jo vardas buvo Žvirblis) ,,sveiko“ kieme neprisileisdamas nieko ir nepagaunamas jokiomis gaudyklėmis.. Kol kažkelintas planas pavyko. Nuo spalio 22 dienos Joksas pas Aušrą, kuri apsiėmė jį laikinai globoti, ji tikrai nuostabi. Abejonių nekyla, kad katinėlis patyręs stiprią dešinės pusės, priekinės kūnelio dalies traumą. Katinėliui buvo skirtas pirminis gydymas - tirpalai skysčių pusiausvyrai atstatyti, vaisteliai nuo uždegimo, skausmo, spazmų ir t.t. Tai pat dėl patirtos traumos skirti B grupės vitaminai ir vaistukai galvytės kraujotakai gerinti. Begalė injekcijų ir kitų nemalonių procedūrėlių atstatė Joksą. Veterinaras nuramino, kad dabar jau daryti nebėra ko, viskas suaugę, sugiję. Tik galvelė liko pasukta šiek tiek į šoną. Išlieka kažkokia tikimybė, kad tai kažkaip kažkada apsireikš. O gal ir ne. Taip pat susitvarkėm žarnyno problemas, nusiblusinom, bet nuplikus antakiui atliktas tyrimas patvirtino, kas turim grybelį. Ir vėl daug daug procedūrų. Sausio pradžioje vėl atlikę grybelio tyrimą tiek Joksui, tiek kitiems Aušros augintiniams, gyvenusiems su Joksu tame pačiame name, gavom neigiamus atsakymus: tai reiškia, kad Joksiukas sėkmingai pasveiko (turime veterinaro patvirtinančią pažymą). Joksas jau paskiepytis, o mes pradedame ieškoti jam PASTOVIŲ NAMŲ - žmonių, galėsiančių pasirūpinti Joksiuku ne tik kasdien, bet ir tuo atveju, jei jam "išlįstų" kokie negalavimai, susiję su jo buvusia trauma.
Čia labai norisi padėkoti mielaširdingoms Virginijai, Rasai ir „Aš Pamilau Prieglaudinuką“ už finansinę paramą, be kurios būtų buvę labai sudėtinga – širdingai ačiū.
Dabar dar šiek tiek apie Joksą. Katinulis labai švelnus, tvarkingas - daro į dėžutę, pats dar nelabai prieina, bet paimtas ant rankų baisiausiai murkia ir glaustosi, nerealiai apsikabina, jei svetimi šalia. Naktimis dar mėgsta pasiausti, pažaisti. Galiausiai užsiropščia prie galvos ir užmiega Aušros lovoje. Bet tikrai sutiktų miegoti savo lovoje – juk tai toli gražu ne po mašina. Jis visgi išlikęs baugštus ir prie svetimų susigūžia, jam reikia šiek tiek laiko įsitikinti, kad niekas neskriaus. Tad, prie būsimų šeimininkų tikrai nepuls glaustytis ir nerodys prielankumo, reikės kažkiek laiko užsitarnauti jo pasitikėjimą ir meilumą. „
Istoriją parašė gelbėtoja ir tų visų desperatiškų planų kūrėja Vesta. Miela Vesta, ačiū Tau už pagalbą ir užsispyrimą. Joksiukui (Žvirbliukui) pasisekė, kad jis tau „pasipynė“ po kojomis ! Vesta, esi tas žmogus, kuriam visuomet pasiseka ir pavyksta viską padaryti iki galo dėl to tvirto užsispyrimo:)
Globėjos Aušros trumpas pasakojimas:
„…jis drąsėja ne dienom, o valandom! Mažai besislepia po lova, o pavarytas lengvai išlenda ir leidžiasi paimamas, daugiausiai laiko praleidžia ant palangės, kartais miega ant spintos, ant kurios užlipa per specialiai jam padėtą lentą.
Joksas žiūri televizorių, seka, gaudo vaizdus, kai nusibosta, tiesiog sėdi šalia ir žiūri į mane:)
Glostomas Joksas pradžioj šiek tiek krūpčioja, bet kai apsižiūri, kad neturiu jokių adatų, tablečių, tepalų, purskalų ar kitų "siurprizų", atsipalaiduoja, išsitiesia, murkia, glaustosi, kartais net išverčia pilvuką arba tiesia kojytę kad paimtum ant rankų. Joksas išmokytas bučiuotis, leidžiasi bučiuojamas i nosytę, žanduką, kaktytę, galima bandyti ir į bet kurią kitą kūno vietą, neturėtų išsigąsti :D Žodžiu, žmogaus veido artumo nebijo ir paimtas ant rankų drąsiai prisispaudžia snukučiu prie skruosto:) Murkdamas Joksas labai juokingai seiliojas:D Seilytės bėga per žandus, kapsi ant kojyčių:D Kartais iš meilės bando kąsti, reikia tiesiog nesudaryti jam tokios progos ir atpras:) Bet jei pavyksta krimstelt, tai iškart priima žemą startą slidžių tepimui jei kartais mama duotų velnių:DDD
Žino, kad blogai padarė:DDD Naktim kartais labai dūksta, susineša žaislus į lovą, laksto kaip išprotėjęs, bet tai praeis kai išaugs:)
Bandžiau kartą iškraustyt į koridorių už miegamojo durų - dieną viskas ok, bet naktį buvo pareikštas toks garsus protestas, kad teko parkraustyt atgal:) Šiaip Joksas tylus vaikas, balsą parodo tik vieninteliu atveju - mašinoj, kai važiuojam į veterinariją, ir tai ne iš karto ir labai trumpai:) Manau, užaugęs ir galutinai prisirišęs prie žmogaus jis bus labai labai atsidavęs katinas, iš tų, kurie nenuleidžia akių nuo savo šeimininko ir miršta vieną dieną, man bus liūdna su juo skirtis. Jei naujieji šeimininkai pajaus, kad neranda su Joksu bendros kalbos, primygtinai prašau- jokių “nepatogu”, “gėda” ar panašiai- bet kada paimsiu atgal arba patarsiu kaip spręsti iškilusią problemą.”
Ačiū Jums, geroji Aušra, už kantrybę, visokeriopą rūpestį, didžiulės atsakomybės prisiėmimą, drąsą ir pasiaukojimą! Esate Jokso Angelas:) Niekad neužmirškite, kad buvote vienintelė – tvirta ir užtikrinta, kad apsiimsite globoti, išgydysite ir išauklėsite:) Ačiū, Aušra!
O aš norėčiau pridurti nuo savęs: šis katinukas išskirtinis - tinka gyventi tik tokioje šeimoje, kurioje katės laikomos šeimos narėmis. Šis gyvūnėlis labai daug kentėjo, tad naujų šeimininkų apsisprendimas turi būti labai tvirtas ir nepalaužiamas :)
Joksiuk, tavo gyvenimo pavyzdys rodo, jog visuomet yra viltis, visuomet kažkuo gali pasitikėti ir visuomet atsiras tas, kuriam tu rūpėsi, kuris tave užjaus ir mylės!
.............................
Reikalingi Šilti Namai ir Šilti Žmonės, kurie norėtų turėti labai prisirišusį ir labai atsargų Draugą.
Telefonai:
Orinta, 8 615 58898
Aušra, 8 650 17907
Vesta, 8 652 85882
