"Ar manote, kad aš turiu kokio karališko kraujo? Ne:)! Ar manote, kad dėviu pūstas sukneles ir vaišktau į pobūvius? Ne:)! Bet patikėkite, esu tikrų tikriausia princesė! (Iš nuotraukų tai tikrai matyti;)).
Mano visai nelinksmas gyvenimas prasidėjo gatvėje - pavojų, nelaimių ir ligų virtinėje. Mačiau, kaip iškeliauja į nežinią mano mylimi draugai, mačiau, kaip kenčia ligoti ir alkani bičiuliai. Ir aš ragavau tos dešros iš konteinerio, medžiojau muses ir drugelius, miegojau po lietum... Bet vieną dieną tai baigėsi. Susirūpino manimi miela mergaitė Laura, nešanti skanius konservus man ir mano likimo broliams. Artėjo šalčiai. Aš jaučiau, kad mano pilve kažkas negerai, kad ausis niežti, kad gerklytę skauda. Ir bijojau eiti artyn prie žmogaus, ir negalėjau neiti. Nė pati nepastebėjau, kaip vieną vėlyvą vakarą dėkodama "įjungus motorą" ir valgydama konservus staiga atsiradau dėžėje su grotelėmis. Mane paėmė Laura. Nešė prie automobilio (tada drebėjau taip, kad net dantys kalatojosi). Ir išvydau didžiulę šypseną, švelnų pasisveikinimą - tai mano globėja Rūta (dabar tai aš jau žinau, o tada tik įtariau:)). Iki kelionės į laikinus namus man buvo labai bloga. Rūta mane maudė, šukavo, nė nepasakosiu, kokie "velniai" mane valgė ir iš išorės, ir iš vidaus... Tai praeitis.
Dabar aš visiškai sveika ir paskiepyta. Išdykusi iki nukritimo - Rūta dar vis nenuleidžia rankų mane auklėdama (tik nesakykite jai, kad nesivargintų:) - aš juk vis tiek nepasikeisiu!). Man likimas padovanojo dovaną - išsigelbėjimą iš gatvės ir mylimą Rūtą. Kaip gi galiu nesidžiaugti, nelaipioti užuolaidom, nelakstyti po namus kaip vijurkas?
Rūta apie mane visiems pasakoja, manim grožisi, ieško man namų. Kol kas mums sunkiai sekasi. Kol ji valandų valandas sėdi prie kompiuterio ir mane reiklamuoja - aš dūktu ir bėdų nematau. O juk augu, tuoj būsiu tikra pana.. Priprasiu prie Rūtos ir skirtis nenorėsiu. Jau dabar abidvi verksim...
Taigi, aš esu tikras energijos pliūpsnis, mėgstu ryte žadinti savo mylimus žmones, mėgstu dūkti, žaisti, visur karstytis, nenustygstu vietoje, esu smalsi ir greita, žaidimas "pagalvėlėmie" - ne man. Jei jau žaisti - tai iš "dūšios":) Su nagais ir dantimis, kaip katėms ir priklauso. O dar kai aš princesė.. Man maždaug 6 mėn., esu skiepyta.
Kur tu, mano būsimas šeimininke? Pažadus, su manimi liūdna nebus:)!
Prisiminkite ir visada žinokite, mano mieli likimo nuskriausti draugai: princese ar princu gali tapti kiekvienas. Visi mes esame ypatingi ir verti gražaus gyvenimo. Tik nepraraskite tikėjimo. Ačiū mano mylimai Rūtai.
Visada Jūsų - Princesė:)
"
Skambinkite: 868399452 (Rūta); 861558898 (Orinta), rašyktie: orinta.valiuniene@gmail.com
