Senokai mes su Fabiu besivaidenom eteryje, bet labai jau norim pasigirti. Taigi, Fabis jau suaugęs pusantrų metelių katinas. Solidaus stoto ir labai prašmatnaus kailio vyrukas. Negaliu patikėti, kad jau beveik metai praėjo nuo to, kai parsinešėm į namus bailų kniaukiantį ilganagį katinuką. :)
Štai koks jis, droviai nuleidęs akeles - nepratęs prie fotoaparato blyksčių (beje, atsiprašom už kokybę - senoji muilinė visiškai miršta...). Sekasi mums puikiai. Fabis pavirto tikru šunakačiu, kuris moka komandą "čiupk!" (čiumpa vabaliukus, muses ir bando "medžioti" paukštelius čirškančius už lango), "duok bučiuką!" ir kitokių įmantrybių. Jau pripratom prie rytinių ritualų, kai vos tik suskambus žadintuvui Fabis atšuoliuoja į lovą ir bučiuojasi, prausia mus, mindžikuoja letenėlėmis ir kitaip rodo savo meilumus - bet ne per ilgai, po kelių minučių kniaukdamas liepia keltis ir neša savo kailiuką lauk - supranta, kad šeimininkams į darbus ar mokslus reikia, jei jau žadintuvas nuskambėjo.
Turėjome nemažai reikalų su veterinarais. Prisimenate akytės bėdas? Ogi štai... Veterinarė klinikoje "TOTO" sakė, kad čia viskas yra bla_bla_nepagydoma_bet_nieko_tokio. Neapsikentę, kad vargšeliui Fabiui akelė periodiškai papūliuoja, o šone suaugusi konjunktyva dar labiau slepia akutę, vežėme į kitą įstaigą. Ir štai Žvėryno vetklinikoje atradome nuostabią gydytoją Violetą Subačiūtę. Čia Fabiukui pagaliau buvo padaryti visi įmanomi tyrimai (sakau "pagaliau", nes prieš tai buvo mamos lygio apžiūra: žvilgt į akį - "Ai, vaikeli, čia tau gal dulkelė akin pakliuvo, praeis...") ir nustatyta, kad konjuktyva labai spaudžia nelaimingąją akį, ašarų kanalai arba užsikišę arba jau užaugę dėl apleidimo (norėjosi tą pirmąją veterinarę nudėt...), o trečiojo voko vidinėje pusėje pilna į spuogelius panašių darinių (katinukas turėjo nuolat jausti diskomfortą, it smėlio pilną akutę). Taigi - trečiasis vokas pridegintas, spuogiukų nebėra, konjuktyva sėkmingai prapjauta ir netgi pavyko išvalyti vieną ašarų kanalėlį (antrasis, deja, aklinai užaugęs). Ir štai nuolatinės bėdos baigėsi! Jokių uždegimų, pūliukų ir apsiašarojusio snukučio. Ašarytės pabėga, bet labai labai nedaug. Štai, kokios apvalios akys pas mūsų šaunuolį:
Čia galite pamatyti buvusią nelaimingą akelę iš arčiau (katinuko kairioji, mums žiūrint - dešinė):
Labai džiaugiamės, kad atradom savo veterinarę. Tikrai nuostabi gydytoja ir labai nuoširdžiai rūpinasi mūsų Fabiu. Jeigu ne ji, greičiausiai vis dar kamuotumėmės su diagnozėmis "Nieko čia tokio, katinui netrukdo.".
Tai tiek žinių - Fabis gyvena laimingai, sočiai, prižiūrimas ir mylimas :) o pats yra labai klusnus, drausmingas ir be galo prieraišus draugelis. :) linkėjimai visiems iš Fabio namų! Miau!
Mano sūnus augina du tokius negriukus, paimtus iš prieglaudų. Jie panašiai elgiasi rytais. Super!
Agne, atsiprašau.. aš labai tikiuosi, kad ant manęs nepykstate - nekuravau Jūsų paskutinio globotinio taip kaip norėjosi, žinojau, kad viską patys puikiai susitvarkote:), viliuosi, nereikėjo mano pagalbos. Ačiū už viską! Jūs ir šeimininkai nuostabūs, ir laikini globėjai pavyzdingi! Fabiui*
O jei tik yra gyvūniukų su akyčių bėdom - tikrai labai rekomenduoju Filaretų vetklinikos gydytoją Violetą. Seniai buvom nematę tiek nuoširdaus rūpesčio ir gydymo ne dėl sumokėtos sumos, o dėl gyvūno gerovės. :) net stebėjomės... Lankėmės tikrai daug kartų, o pinigai buvo paimti tik už pirmąjį vizitą (nors per visus vizitus buvo kartojami uždegimo tyrimai ir kt.) ir už operaciją (gal čia kažkiek lėmė tai, kad Fabis buvęs beglobiukas, neįsivaizduoju).
Beje, gal žinote, kaip sekasi Turistukui ir Simbukui? Labai smalsu, kokie kyciai iš tų kleckiukų išaugo :)