Asmeniniai dienoraščiai

Bučkis nuo Fabio!

0

Agnė Šlaičiūnaitė

2012-01-1222:472012-01-12 22:47:12

Sveiki visi!
Senokai mes su Fabiu besivaidenom eteryje, bet labai jau norim pasigirti. Taigi, Fabis jau suaugęs pusantrų metelių katinas. Solidaus stoto ir labai prašmatnaus kailio vyrukas. Negaliu patikėti, kad jau beveik metai praėjo nuo to, kai parsinešėm į namus bailų kniaukiantį ilganagį katinuką. :)

Štai koks jis, droviai nuleidęs akeles - nepratęs prie fotoaparato blyksčių (beje, atsiprašom už kokybę - senoji muilinė visiškai miršta...). Sekasi mums puikiai. Fabis pavirto tikru šunakačiu, kuris moka komandą "čiupk!" (čiumpa vabaliukus, muses ir bando "medžioti" paukštelius čirškančius už lango), "duok bučiuką!" ir kitokių įmantrybių. Jau pripratom prie rytinių ritualų, kai vos tik suskambus žadintuvui Fabis atšuoliuoja į lovą ir bučiuojasi, prausia mus, mindžikuoja letenėlėmis ir kitaip rodo savo meilumus - bet ne per ilgai, po kelių minučių kniaukdamas liepia keltis ir neša savo kailiuką lauk - supranta, kad šeimininkams į darbus ar mokslus reikia, jei jau žadintuvas nuskambėjo.
Turėjome nemažai reikalų su veterinarais. Prisimenate akytės bėdas? Ogi štai... Veterinarė klinikoje "TOTO" sakė, kad čia viskas yra bla_bla_nepagydoma_bet_nieko_tokio. Neapsikentę, kad vargšeliui Fabiui akelė periodiškai papūliuoja, o šone suaugusi konjunktyva dar labiau slepia akutę, vežėme į kitą įstaigą. Ir štai Žvėryno vetklinikoje atradome nuostabią gydytoją Violetą Subačiūtę. Čia Fabiukui pagaliau buvo padaryti visi įmanomi tyrimai (sakau "pagaliau", nes prieš tai buvo mamos lygio apžiūra: žvilgt į akį - "Ai, vaikeli, čia tau gal dulkelė akin pakliuvo, praeis...") ir nustatyta, kad konjuktyva labai spaudžia nelaimingąją akį, ašarų kanalai arba užsikišę arba jau užaugę dėl apleidimo (norėjosi tą pirmąją veterinarę nudėt...), o trečiojo voko vidinėje pusėje pilna į spuogelius panašių darinių (katinukas turėjo nuolat jausti diskomfortą, it smėlio pilną akutę). Taigi - trečiasis vokas pridegintas, spuogiukų nebėra, konjuktyva sėkmingai prapjauta ir netgi pavyko išvalyti vieną ašarų kanalėlį (antrasis, deja, aklinai užaugęs). Ir štai nuolatinės bėdos baigėsi! Jokių uždegimų, pūliukų ir apsiašarojusio snukučio. Ašarytės pabėga, bet labai labai nedaug. Štai, kokios apvalios akys pas mūsų šaunuolį:

Čia galite pamatyti buvusią nelaimingą akelę iš arčiau (katinuko kairioji, mums žiūrint - dešinė):

Labai džiaugiamės, kad atradom savo veterinarę. Tikrai nuostabi gydytoja ir labai nuoširdžiai rūpinasi mūsų Fabiu. Jeigu ne ji, greičiausiai vis dar kamuotumėmės su diagnozėmis "Nieko čia tokio, katinui netrukdo.".

Tai tiek žinių - Fabis gyvena laimingai, sočiai, prižiūrimas ir mylimas :) o pats yra labai klusnus, drausmingas ir be galo prieraišus draugelis. :) linkėjimai visiems iš Fabio namų! Miau!

Agnė Šlaičiūnaitė

2012-01-1222:472012-01-12 22:47:12

Peržiūrų:548 Komentarų:6 0

Ar atsimenate juodą grakštų džentelmeną Fabį?

0

Agnė Šlaičiūnaitė

2011-06-0919:192011-06-09 19:19:33

Sveiki visi!
Nusprendžiau, kad pats laikas parodyti, kokiu šauniu suaugusiu katinu virsta Fabis, kuris jau ketvirtą mėnesį sėkmingai gyvena su mumis, didvyriškai be jokio streso iškentėjo kraustymąsi ir kartas nuo karto iškrečia kokią nors neįtikėtiną kvailystę. Pavyzdžiui, šiandien radau savo nešiojamąjį kompiuterį baloje... Ne, ne, nedrįskite net pagalvoti, kad tai jis padarė balutę! Fabis pakankamai kultūringas (neskaitant krūvelės po vonia įsikraustymo proga...). Bet šį kartą jis tiesiog kišo nosį, kur jaunam ponaičiui nederėtų ir išvertė mano dailiai pamerktą rožių puokštę. Visa laimė, kad kompiuteris veikia, tačiau stalui naktis vandenyje nepatiko, dvejose vietose turim išsipūtusią medieną :)
O šiaip sekasi mums puikiai - rytais tekinas atbėga pasimiauksėdamas į lovą dalinti bučkių, ištroškęs dėmesio kariasi ant kelių, galvos, žodžiu, kur tik pasiekia. Baisiai moka padlaižiauti, kai nusikalsta, ir gyvena pakankamai šaunų katinišką gyvenimėlį. Neseniai aptiko naują hobį - karstytis ant balkono turėklų, bet šitai jam leidžiama tik "po tėvelių priežiūra". :) Taip jau patinka į paukščiukus vėpsot. Bet mažiau kalbų, daugiau vaizdų. Patys galite spręsti, ar pakankamai rūpinamės šitu išdykėliu :)

Agnė Šlaičiūnaitė

2011-06-0919:192011-06-09 19:19:33

Peržiūrų:1202 Komentarų:6 0

Linkėjimai nuo pedanto Fabio!

0

Agnė Šlaičiūnaitė

2011-03-2022:142011-03-20 22:14:28

Sveiki,

štai ir dar truputis žinių nuo juodojo džentelmeno Fabio, kuris labai sėkmingai virsta į šaunų suaugusį katiną. :) jau spėjo truputį ir "priškadint", mano mėgstamiausią lempą sudaužė, bet tikriausiai čia mano paini laidų infrastruktūra labiau kalta negu pats Fabis :)

Taigi, moters dienos proga mūsų šaunusis šeimos narys buvo išgabentas į vetkliniką. Kaip ir žadėjome - iškastravome. Buvo labai keista, kad Fabis labai greitai atkuto po narkozės ir jau po poros valandų norėjo žaisti, nors ir atsargiai, bet šokinėjo ant lovos ar kėdžių. Labai džiaugėmės, kad operacija praėjo sėkmingai. :) Tačiau iškrėtė jis ir pokštą... Mūsų nenaudėlis yra DIDELIS pedantas. O juk po operacijos buvo liepta kraiką pakeisti popieriumi. Sisioti dar Fabis ant jų prisivertė. O štai didelį reikalą kentėjo, kentėjo, kentėjo... Ir štai girdime ryte - nuėjo, pakapstė dėželę, apsidžiaugėme - persilaužė. Aha, kurgi ne... Tik žiūrim, kad sprunka iš koridoriaus. O "krūvelė" dailiai paslėpta po kilimėliu. Žinoma, juk popierėliai "nesikapstė" ir nebūtų pavykę "turto" paslėpti. Bet ką čia vargšą bausi už pedantiškumą, tik iškart išmetėm velniop popierius ir įpylėme normalų kraiką - nebesinorėjo daugiau "dovanų", o ir terminas jau buvo beveik praėjęs. :)

Kitas smagumas prasidėjo vakar. Nusprendėme savo ponaičiui įtaisyti uždarą WC. Mat jau TAIP visur prikapsto kraiko, kad mūsų tualete tikras pliažas pasidaro. Ko norėt iš pedanto, gi neduok die kas nors "turtus" ras. :) taigi... vakar visokiais būdais viliojome į naują WC - niekaip nepavyko. Ar jis durelių baiminosi, ar ką... Vėliau pats įsilindo, pakapstė kraiką, galvojam, bus viskas gerai. Kur tau... Ryte dvi žavios susigėrę balutės į tą patį kilimėlį (ir kuo jis Fabiui nusikalto?). Kilimėlis maudytis, o Fabis vėl į WC treniruotes. Viliojome vėl žaisliukais, bandėme leteną įkišę kraiką kapstyti - nieko. Pusę dienos anas rūriuką užspaudęs. Jau neramu. Galiausiai pasiėmiau jo mėgstamą žaislą, viliojau, viliojau... ir pasiekiau, kad anas visom keturiom viduj įsiliptų, o vos tik įsilipo, tai ir žaislai pasimiršo - "varė skysčius" vyrukas kokias 2 min.; Užtat išbėgo toks patenkintas, kad siaubas :D Po to ir dar kartą įsilindo tupyklon su rimtesniais reikalais. Tad tikimės, kad baigėsi "WC treniruočių" vargai :)

Taigi, toks tas mūsų Fabis. Tvarkinguolis, meilioji namų dvaselė ir išdykėlis. :)

Beje, grybelio "suėstas" kailiuko lopinėlis kuo puikiausiai ataugo, o akytę prieš gerą savaitę savavališkai, su niekuo nepasitarę, pradėjome plauti ramunėlių nuoviru, kadangi ji buvo vėl pradėjusi šiek tiek "verkti", nors ir gydėme lašais. Ir ką - ramunėlės puikiai padeda. Nei karto per dieną netenka valyti nuvarvėjusių išskyrų :) Gal pagaliau pavyks mūsų numylėtinį galutinai išgydyti :)

Agnė Šlaičiūnaitė

2011-03-2022:142011-03-20 22:14:28

Peržiūrų:1358 Komentarų:5 0

Paskutinės (kol kas) naujienos iš Fabio fronto

0

Agnė Šlaičiūnaitė

2011-02-2319:002011-02-23 19:00:06

Ach, kaip išsigando mūsų mažulėlis, kai įlaipinome jį į dėžę ir nusinešėme į mašiną. Nesvarbu, kad gulėjo ant savo pagalvėlės (ne bet kokios, o "Statkevičius couture" :D), vis tiek baisiai bijojo ir visą kelią graudžiai miauksėjo. Turbūt galvojo, kad vėl vežame į prieglaudą ar atiduodame kažkam. Bet jo baimės nepasiteisino. :)
Tad naujienos apie sveikatėlę. Pirmiausiai buvo pagirtas Fabis, kad visas žavus kaip panteriukas ir visai neagresyvus, draugiškas, kalbus. Sulaukėme pagyrimų ir mes, šeimininkai, kad gerai rūpinamės, kokybiškai maitiname ir pan.; Papasakojome baisiuosius akelės pokyčius, kai užuot ašarojusi vieną dieną baisokai pūliavo, paminėdami, jog jau savaitė, kaip ši sausa, bet kažkokia balta dėmė stirkso... diagnozė po apžiūros - opa. Tačiau nieko baisaus - palašinsime gelio ir po savaitės ar dviejų mūsų vyrukas jau turės absoliučiai sveiką akelę. :) Taip pat gavome skysčio grybeliui iki galo išgydyti, mat savanorių duotais vaistukais "žvyneliai" lyg ir nusimarino, kailiukas ataugdinėt ėmė, bet ligotasis plotelis baisiai pleiskanojasi. Šitam gydymui 4 papurškimai kas tris dienas ir vuolia - turėsim absoliučiai sveiką katinuką :) o kai išgydysim visas šitas nedideles bėdas, katinuko laukia "vyriškumo praradimas". Nors moralinis stabdis procedūrai ir yra, tačiau suprantame, jog taip bus geriau ir žvėreliui, ir mums. :)
Tai tiek žinių. Fabis tupi ant kelių murkdamas, stebi, ką aš čia veikiu, o mintyse turbūt linki sėkmės savo prieglaudėlėje likusiems draugams - palinkėsiu ir aš. Tikriausiai šiomis žiniomis ir baigsis pranešimų virtinė - visos bėdos išsisprendė, šeimininkai ir augintinis laimingi - ko daugiau ir bereikia. :)

Agnė Šlaičiūnaitė

2011-02-2319:002011-02-23 19:00:06

Peržiūrų:1329 Komentarų:5 0

Fabio pirmoji savaitėlė namuose ir stebuklingas (?) išgijimas

0

Agnė Šlaičiūnaitė

2011-02-1820:412011-02-18 20:41:31

Nespėjome apsidairyti, o jau visa savaitė su Fabiu praėjo! Turiu pasakyti, kad katinėlis vis dar super drausmingas, letenėlių ant stalų nei nekiša, turi savo žaislelius, su jais ir žaidžia, kas žmonių - prie to nelenda, nebent specialiai paerzini, padūkini :) ir šnekumas jo nedingo (o iš pradžių manėm, jog katinukas iš streso daug miaukia) - prie durų pasitinka su "dainelėm", ateina, į akis žiūrėdamas tokį ilgą "miaauuu" pasako (susiprask, ant kelių nori :) ). Vienas džiaugsmas iš katulio. Tik mes juokiamės, kad labai jau šuniško charakterio ir gal nedaug beliko laukti, tuoj ir loti pradės! :)
Ir... tikriausiai geros naujienos dėl akytės! Žadėjome šią savaitę vesti katulį pas veterinarą, tačiau pritrūko laiko, atidėjome reikalą kitai savaitei. Bet ar čia namų atmosfera kalta, ar koks velnias... savaitgalį ir pirmadienį akytė ašarojo kaip ašarojusi. Antradienio vakarą išsigandome - ne ašarėlės buvo katuliui nuvarvėję iš akutės, o kažin kokia gelsva masė, tartum pūlinukai, nuvalėm - žiūrim, kad po viršutiniu voku dar yra. Supanikavom, sakom, viskas, ketvirtadienį už čiuprynos ir pas daktarus! Pabundame trečiadienį - ateina Fabis rytiniam pasimeilinimui - ogi akytė lyg niekur nieko, visa sausutėlė (buvom įpratę prie "stiklinės" nuo ašarų akies), iki nosytės niekas nenuvarvėję, švaru. Ir taip štai jau trečia diena! Akutė sausa ir graži, vokai švarūs, be to, akelė dar ir plačiai atmerkta! (o anksčiau katukas nelaimingąją akytę būdavo nežymiai primerkęs). Labai labai keista, bet kažkaip stebuklingai susitvarkė. Įdomu, ką apie tokį "stebuklą" pasakys veterinaras :)
O pabaigai, pora vaizdelių iš naujo katiniško gyvenimo :)

Agnė Šlaičiūnaitė

2011-02-1820:412011-02-18 20:41:31

Peržiūrų:1687 Komentarų:7 0

Pasitikėjimo testas Fabiui

0

Agnė Šlaičiūnaitė

2011-02-1216:302011-02-12 16:30:49

Šitas katinas mus išties stulbina! Porą valandų mąstėm, ar prieš išvažiuojant iš namų palikti Fabį koridoriuje, ar leisti karaliauti visuose namuose. Na, apsisprendėm duoti jam testą - palikom laisvai ir dar palikom ant stalo lėkštę, pilną gardžių trupinukų ir pašteto (kurio prieš tai labai miaukė, paragavęs nuo piršto). :) išvažiavom, grįždami svarstėm, ką rasim namuose... Dar vaikinas pajuokavo prieš įžengiant:"Pasiruošiam vaizdeliui..."; Įžengiam pro duris - viskas gražu, gėlės nuo palangių nenuvartytos, katukas ant palangės tupi, į snaiges žiūri ramiai, tik truputį išsigando mūsų grįžusių, bet po to išlindo ir dabar glaustosi iš visų pusių tai prie vieno, tai prie kito :) svarbiausia - ką radome ant stalo! Ogi ką palikom, tas ir buvo. Lėkštė nei nepaliesta. Tikras šaunuolis tas mūsų Fabiukas!

Beje, padarėm išvadas, kad jis gali būti labai baustas/skriaustas. Nes prieš ką nors darydamas visada pasižiūri į akis, ar galima. O jeigu suploji rankomis (pvz, kai ketino vakar ant stalo lipti), labai išsigąsta ir pabėga ant "savo" kėdės. Apskritai pats nors ir atbėga glaustytis, draugauti, jeigu padarai staigesnį judesį taip pat bėga slėptis. Iš vienos pusės gal ir gerai - tikriausiai nieko neškadins arba lengvai auklėjamas bus. Kita vertus, nesinori, kad jis būtų toks bailutis. Bet su meile išvarysim jo baimes :)

Agnė Šlaičiūnaitė

2011-02-1216:302011-02-12 16:30:49

Peržiūrų:1149 Komentarų:3 0

"Gyvūnų pievelės" gyventojas Fabis ir pirma diena namuose.

0

Agnė Šlaičiūnaitė

2011-02-1212:482011-02-12 12:48:47

Vakar buvo eilinis penktadienis. Oras ne iš gerųjų, veiklos nulis. Kadangi paskutines porą savaičių namuose pagrindinė tema buvo svarstymas apie kačiuko auginimą, nusprendėm aplankyti Ozo "Gyvūnų pievelės" žvėrelius, truputį pakalbinti, pabendrauti ir galutinai nuspręsti - norim naujo šeimos nario ar ne.

Bet mes norėjom ne paprasto kačiuko. Mūsų pagrindinis kriterijus buvo toks: gyvūnėlis turi būti draugiškas ir ne arogantiškas. T.y. pats prieiti prie mūsų, parodyti švelnumą ir meilumą. "Gyvūnų pievelėje" tokie padarėliai buvo du, vieno narvo gyventojai - bobulytės katytė ir juodas patinėlis. Suaugusios katės mes nelabai norėjome, tad pašnekinome juoduliuką, kuris visaip įmantriai glaustėsi į narvo sienelę ir demonstravo, koks jis šaunus. Išėjome apsipirkti. Vaikinas klausia:
-Tai auginam kačiuką ar ne? Galutinai sprendžiam?
-Auginam, kiek galima dvejot.
-Imam tą juoduliuką?
-Dabar?
-O kodėl gi ne, va greit pasirūpinam viskuo, ko neturim, būtiniausiom prekėm...
Ir taip buvo nutarta. Greitai apsisukom su pirkiniais ir nušuoliavom atgal pas gyvūnėlius. Ten mums papasakojo, kad Fabis labai žaismingas ir mielas kačiukas, taip pat išaiškėjo ašarotos akytės problema - katukui "verkia" viena akytė, mat jis buvo labai labai stipriai peršalęs. Taip radom ir dėmelę nuo grybelio, tačiau ji mažutė, per savaitėlę tikimės išgydyti :) taip štai supakavo mums Fabiuką į dėžę ir nešėmės į automobilį. Vargšelis, tokį stresą patyrė, kad pradėjo isteriškai, bet dar vaikišku balseliu, kniaukti, tad praardėm dėžės viršų - lai stebi aplinką. Šaunuolis net nesimuistė ir nebandė pabėgti - tiek nešant iki auto, tiek važiuojant, tiek parsinešus namo.

Nauji namai. Vėl stresas katinukui. Kambaryje kiliminė danga. Iššoko iš dėžutės, vėl suklykė isterišku "Miau" ir iškart susirangė ant senos, mūsų nelabai naudojamos kėdės - ten tikriausiai bus jo guolis, mat pusę nakties ten ir praleido. Ir šiaip mėgsta ten susirangyti, jei ko išsigąsta :) po truputį įkalbėjom nulipti nuo kėdės, pažaidėme, nuraminome... bet koks jis "motoriukas"! Vos tik išlipo iš dėžės, pradėjo nenustodamas murkti - tyrinėja aplinką ir murkuoja, o jau glaustytis kaip jis mėgsta! :) pašauktas visuomet atbėga. Visiškai atitiko mūsų norimo žvėriuko kriterijus. Bijojome nakties. Buvo baisu, kad katinėlis nieko "nepriškadintų" kambaryje, todėl nusprendėme palikti jį koridoriuje su laisva prieiga prie maisto, dėžutės ir įrengėme minimalų guoliuką. Susiruošėme miegoti. Tačiau nuo vidurnakčio iki 6 ryto katinukas vis protarpiais gailiai kniaukė - galbūt bijojo būti vienas, gal galvojo, kad kažkuo nusikalto... Pasigailėjome ir pasiėmėme į kambarį, kur valanda praėjo bandant "numušti" katinuko laimę, mat tas vėl užsivedė motoriuką ir baisiai užsimanė žaisti, lipo mums ant galvų, gaudė kojų pirštus ir kitaip dūko :) pagaliau paliko naujuosius šeimininkus ramybėje ir pradėjo maklinėti kitur. Užmigome. Katinukas irgi tikriausiai snūduriavo ant savo kėdės. Pabudome nuo murkimo ir svorio :)) atėjo į lovą pasitikrinti, ar mes niekur nedingome. Pamurkavo, pagulėjo ir išėjo atgal ant kėdės miegoti :) taip praėjo pirmoji naktelė. Fabis kol kas drausmingas, bet labai jau hiperaktyvus :) dūksta kaip velniukas :) žiūrėsime, kaip seksis toliau :)