lt

Paaukoti per

Kiti būdai paremti

Apklausa


Iš viso: 1552799
Šiandien: + 372
Naudotojo vardas:

Slaptažodis:


Prisijungti

Pamiršote slaptažodį?
Registruotis

Asmeniniai dienoraščiai

 
 
  • Archyvas

    «   Liepa 2019   »
    P A T K P Š S
    1 2 3 4 5 6 7
    8 9 10 11 12 13 14
    15 16 17 18 19 20 21
    22 23 24 25 26 27 28
    29 30 31        

Našlaitis Baisiukas. Kai labai reikia namų...

Kartais taip jau susiklosto likimas, kad naminiai katinai praranda turėtą savo tvirtovę ir tampa benamiais. Vieni patys netyčia pabėga ir pasimeta, kiti kaip tik būna pametami. Vieniems pasiseka atrasti kelią atgal su neabejingų žmonių pagalba, o kitiems tenka susipažinti ir prisitaikyti prie visko, ką siūlo "laisvė". Arba pasitraukti į ten, iš kur negrįžtama.

Baisiukui nepasisekė net du kartus - pirmąjį, kai buvo paliktas pamiškėje, ir antrąjį, kai atmintį pamažu atimanti liga vis stipriau ėmė spausti senyvą moterį, bent pašerdavusią priklydusį katinuką. Nors niekada neįleidžiamas pasišildyti, nors negydomas susirgęs ir nešukuojamas susivėlęs, Baisiukas bent lėkštelę pieno gaudavo. Bet nebeliko ir jos, nors ir ne iš blogos valios. Nepasisekė katuliui ir trečią kartą - net ir be maisto susivėlęs kaltūnuotas rainis liko kaip tik per didžiausius šios žiemos šalčius. Kaip Anderseno mergaitė su degtukais, kurią galop šildė tik prisiminimas apie tą šilumą, kuria aplink save skleidė artimas žmogus.

baisa6.jpg

Rado bėdžius prieglobstį vienos Vilniaus veterinarijos klinikos stacionare. Nepasitvirtinus įtarimams dėl galimo cukrinio diabeto, nuskutus susivėlusį purviną kailį ir grąžinus katiną į normalią būklę, paskiepijus bei kastravus, Baisiukas išsikraustė į laikiną globą. Paskui į kitą. Reklamuotas visais įmanomais būdais, tačiau nesuvirpinęs nei vienos jautrios širdies, vis dar savo vietos pasaulyje neturintis daugmaž 3 metų katinas vis tiek tikisi, kad nebebus ketvirto karto, kai jam nepasiseks. Ir jo laimės žvaigždė, prigesusi nuo gyvenimo negandų, sužibės visu ryškumu, vesdama ten, kur jis bus visą laiką mylimas, laukiamas ir tinkamai prižiūrimas. Baisiukas labai sunkiai pakelia aplinkos pasikeitimą, kaskart globėjų kaita jam - tai didžiulė baimė, stresas ir sveikatos sutrikimai. Vėl ir vėl. Užtat labai ieškome Baisiukui nuolatinių namų, kur katinėlis pagaliau galėtų pasijausti saugus ir iš kurių nebereiktų kraustytis, vos spėjus apsiprasti. Naujoje vietoje iš pradžių būna bailus, verkia, slepiasi, bet kantrybe ir švelnumu nesunku pasiekti, kad pradėtų net ateiti Jūsų pasitikti. Baisiukas truputį bailokas, tad netiktų triukšmingo gyvenimo būdo arba nenustygstančių vietoje vaikučių turintiems žmonėms. Katukas tvarkingas (eina tik į WC dėžutę), ramaus būdo. Kai ataugs kailiukas, bus ilgaplaukis.

baisa4.jpg

Šiuo metu globojamas Vilniuje, čia jam ir ieškome namučių, kur katukas būtų laukiamas visų šeimos narių, mylimas kaip vaikas ir tinkamai prižiūrimas: maitinamas tik kokybišku maistu (jokių kačių pašarų, parduodamų prekybos centruose), reguliariai šukuojamas, kartą metuose skiepijamas, nedelsiant kokybiškai gydomas, jei susirgtų, ir saugomas bei atidžiai prižiūrimas pasveikęs.

Pamatyti katinuką "gyvai" virtualioje erdvėje galima čia:
http://s1353.photobucket.com/user/lauravaicek/media/Baisa_zps45181c28.mp4.html

http://s1353.photobucket.com/user/lauravaicek/media/M4H04402_zpsb784af09.mp4.html

Dėl katulio skambinti Ritai, 860373007 (dėl darbo ne visada galiu atsiliepti, tad tokiu atveju prašyčiau palikti sms, kad teiraujatės dal Baisiuko - perskambinsiu iškart, kai tik galėsiu).

baisa1.jpg


baisa2.jpg

baisa3.jpg

baisa.jpg

Mažoji katytė-mamytė ir jos trejetukas. Labai reikia globos, paramos ir, ypač, namų

Ši maža katytė-mamytė atsivedė vaikučių rugsėjo viduryje - vieną dukrytę ir du berniukėlius. Trejetukas ūgtelėjo ir išlindo pažindintis su pasauliu pačiu netinkamiausiu metu, kai ėmė vėsti orai ir vis dažniau giedrą dangų apniaukdavo tamsūs debesys, o saulutės šilumą pakeisdavo lietus ar dargana. Glausdamiesi vienas prie kito mažosios šeimynėlės nariai leisdavo vis šaltėjančias naktis, o dienomis, dar nesukdami mažų pūkuotų galvelių dėl maistuko paieškų (juk šalia mylinti ir rūpestinga mamytė!), švelniai kviesdavo vienas kitą imtynių, į lipimo į krūmą varžybas ar dar kokią pramogėlę. Juk ir gatvėje gimę mažiukai nori džiaugtis, tyrinėti, atrasti, suprasti, išmokti... Nors ir ne visos gyvenimiškos pamokos malonios, o kai kurios gali būti net ir pavojingos, kaip antai gigantiškais ratais kasdien pro šalį riedantys automobiliai greta esančioje stovėjimo aikštelėje arba tyliai sėlinantys mirties tarnai - virusai. Gal dėl vėstančių orų, gal dėl didelio benamių skaičiaus šiuose kiemuose, o gal tiesiog dėl to, jog dar yra visai lėliukai, abu berniukus užpuolė liga, nors dar, matyt, nelabai stipriai, nes nesugebėjo sumažinti jų apetito ar noro žaisti. Bet sloga stiprėjo, akytės ėmė varvėti...

Tamsusis broliukas ir pilkutė sesutė

Kartu su mama mažiukai kasdien atitipendavo į šėryklėlę - o gal ir jiems koks kąsnelis klius. Visi trys jau drąsiai valgo patys, nesvarbu, ar tai žalia mėsytė (ir dar gana sunkiai sukramtoma), ar sausiukas, ar varškė, ar ryžių ir žuvies košė. Kartu su katuliu juk ir alkis auga, mažytė mamytė išmaitinti viena nebeįstengia, nors katuliukai sukę apsukę vis prašo paties skaniausio pienuko pasaulyje.

Smalsioji katytė

O tolumoje - ir trečiasis broliukas, tik silpnesnis ir bailesnis už savo broliukus, tad ir akytės jo labiausiai apvarvėję.


Mamytė-katytė. Visada alkana, bet atsargi ir nuolat viena akimi stebinti, ką ir kur veikia jos mažieji.

Šeimai KUO SKUBIAU REIKIA GLOBOS ŠILTUOSE NAMUOSE. Iš pradžių ketinau priglausti pati, bet padėtis komplikavosi, nes šeima  jau rimtai pyksta (turiu tris benames, kurių niekaip nesiseka padovanoti, ir dar šeriu neprižiūrimą kaimynų katę). Kol kas su "Lesės" savanorių pagalba katę su vaikučiais į Rekso veterinarinės klinikos stacionarą kokiai savaitei priimti sutiko gydytoja Birutė, bet stacionaras kainuoja, o katiniukams nuolat grės pasigauti dar kokią pavojingą ligą nuo kitų ten gydomų ligonių.
Mažiesiems išvalytos akytės ir nosytės, sulašintas gentamicinas.Visiems sulašinti vaistai nuo blusų (iš mažiukų dar ir iššukuotos devynios galybės, mamytė šukuojama nesileido, tad tik gavo vaistų ant sprando). Vaistukus reikės kartoti, o mažiukai berniukai, panašu, neišsivers be antibiotikų, tad kai bus aišku, kiek visa tai kainuos, labai labai labai prašysiu finansinės paramos, nes savo lėšomis niekaip nepajėgsiu padengti visų stacionaro ir gydymo išlaidų.

Pernakvoti vienai nakčiai priėmiau (narvely gyvenanti katytė iškraustyta į boksą), bet ilgiau globoti negaliu... Ačiū visiems, kurie jau padėjo ir padės. Jei galite pagloboti ar kitaip padėti šiems bėduliams, kreipkitės į Ritą (860373007).
Dar kelios nuotraukėlės:
Liuksas

Liusytė

Liukas

Visiems kartu drąsiau, saugiau ir šilčiau
Nuotrauka:

Senovės Egipto beieškant arba Karingoji princesė Snaigė

Paskendusi rytietiškų kvepalų miglose, tyliai liūliuojama vėjo supuojamų papirusų šnaresio ir didžiojo Nilo vandenų sekamų pasakų, lyg egzotiška karalienė ilgus amžius tingiai dykumų pataluose snaudė Šalis. Ypatinga Šalis, nes be žmogaus galybės, kuri nugalėjo nenumaldomą laiko tėkmę efemeriškų sfinksų, didingų piramidžių ir auksinių faraonų sarkofagų pavidalu, be valdovo žmogaus šią šalį valdė ir kitas, kur kas šventesnis ir gerbtinesnis valdovas. Katė. Gracinga ir išdidi, meili ir kartu pavojinga būtybė, paslaptingas tobulo Grožio dievas, šventas ir neliečiamas gyvūnas, kuriam neprilygo niekas ir kurį garbino visi. Katės gyvybė šioje Šalyje buvo tūkstantį kartų vertesnė nei verčiausio iš žmonių. Tačiau vieną dieną slėpiningos miglos išsisklaidė, pasaka nutilo, piramides ir sfinksus užpustė užmaršties smėlis, o istorijos ratas pasisuko taip, kad Katė, praradusi Tobulosios statusą, buvo priversta trauktis iš kelio žmogui, godžiam ir savanaudiškam padarui, kurio primityvumas ir žiaurūs instinktai dažnai nustelbdavo jo žmogiškąją esmę - atjautą, meilę, rūpestį ir švelnumą.
Toks - niekšiškas ir bejausmis - buvo ir "žmogus", kurį savo gyvenime teko sutikti Snaigei, tikrai Senovės Egipto, prarastosios Kačių šalies, dukrai. Išdidi, tvirto nepalaužiamo charakterio katė vieną dieną buvo tiesiog atvežta prie miško ir palikta. "Keliauk, kur nori, ir gyvenk, kaip išmanai, paminta dievybe nuo sudaužyto pjedestalo, tu man daugiau NEBEREIKALINGA", piktdžiugiškai šaukė dvidešimt pirmojo amžiaus makiaveliškas protas to, kuris laiko save viso pasaulio centru, kuriam ir tik kuriam visa aplinkui turi tarnauti ir nešti vien naudą. Nereikalinga, nepageidaujama, nelaukiama... Lyg prakeiksmas šie žodžiai skambėjo, kartojosi ir pynėsi šalto vėjo gūsiuose, o jų kruvinas aidas skaudžiai žeidė meilės ir rūpesčio trokštančią širdį. Benamė dievybė, paniekintas grožis, sutryptas pasitikėjimas ir kartu begalinis noras gyventi, katiniškas orumas ir savigarba, kurių neįveikė nei baimė, nei badas, nei vienatvė. Tokia ji atėjo pas mane, tobulai graži, nors ir purvina, išdidi, nors ir paniekinta, pasitikinti, nors ir išduota, nepalūžusi, nors ir gniuždyta gyvenimo negandų. Tikra Katė, kaip tos dievintos ir garbintos jos sesės, kurios šildydavosi auksiniuose saulės spinduliuose ant marmurinių faraonų šventyklų laiptų, keldamos aplinkinių susižavėjimą ir pagarbą. Ir Snaigė šildėsi saulutėje per vasarą, o naktimis glausdavosi iš seno vilnonio palto ir poros pledukų kartotinėje dėžėjė susuktame guolyje. Nerūpestinga buvo vasara, bet ji baigėsi, o rasti tą Snaigės Žmogų, kuris sutiktų įsileisti ją į savo širdį nepaisydamas nei gan didelio jos ūgio, nei itin katiniško charakterio taip ir neatsirado... Kad ir kokia "katė, kuri mėgsta vaikščioti viena" būtų ši gražuolė, ji labai nori į namus, taip nori, kad kasdien bando smuktelti pro duris nepaisydama net šuns, kuris, deja, per visą vasarą ir rudenį jos taip ir nepripažino... Ir, deja, nepripažino ne tik šuo, todėl katulei labai reikia šeimininkų ir namučių, kurie būtų JOS. Snaigužės istorija aprašyta skelbimuke http://www.sos-gyvunai.lt/lt/skelbimai/18237, kuris irgi jau seniai tyliai nusistūmė kažkur toli toli, daugelio nepastebėtas ir neperskaitytas. O Snaigė laukia, laukia ir tikisi, kaip laukiu ir tikiuosi ir aš. Jei Jūsų namuose dar išliko mažytis Senovės Egiptas, kurį norėtumėte padovanoti šiai nuskriaustai katytei, skambinkite ar rašykite skelbimuke nurodytais kontaktais. Padovanokime Snaigei jaukias ir šiltas Kalėdas naujuose namuose, to ji tikrai nusipelnė :)
Dar pora nuotraukose įamžintų vasaros prisiminimų, kurių nėra skelbimuke:

Kipsiuke naujuose namuciuose

Sveiki visi, dar prisimenantys vienišą mažą juodukę katytę, rastą ankstų sekmadienio rytą viename senamiesčio kieme, automobilio stuktelta galvyte, drebančią iš skausmo ir baimės. Ta pati vargšiukė, kuri dėl stipraus skausmo negalėjo nei ėsti, nei ant snukelio krešančio kraujo nusivalyti, ta pati, kuri tirtėjo it šalnos pakąstas epušės lapelis, ta pati katytė šiandien linksma ir laiminga dūksta savo naujuose namučiuose. Ir vadinasi ji jau nebe tiesiog katytė, bet Kipšiukė :)

Ne veltui mažoji gavo tokį vardelį - žaisti žaisti žaisti ir dar kartą žaisti, siausti po namus lyg mažam juodam uraganui tapo mėgstamiausia Kipšiukės veikla. Juk tuo ir turėtų užsiimti augantys katyčiai, argi ne (funny) Kai užaugs, bus visa Kipšė, tad laikykitės, naujieji šeimininkai :)

Savi namai visada patys nuostabiausi - visų pirma dėl to, kad jie savi. Tie vieninteliai ir išsvajoti, kuriuose slepiasi mažasis daugybę nuotykių ir atradimų žadantis pasaulis. Saugus, šeimininkų meilės ir rūpesčio pilnas pasaulis. Tad pirmyn visom keturiom lopytėm jo pažinti!!!!!
Sako, sportas - sveikata, taigi pariskim kamuoliuką...


... o kai vargtelsim, pereisim prie nuostabiausio žmogaus kada nors sukurto dalyko - draskyklės katėms! Kokiam kačių giminės atstovui galėtų pabosti toks smagumėlis, kurį jau pirmomis dienomis įtaisė mylinti ir lepinanti šeimininkė? Jei jau taip, panaudokim pagal paskirtį. Taukšt per pelę!!!!

Na, o kai jau išsidūksim, galima ir papozuoti minutėlę, kad šeimininkei nebereikėtų su fotoaparatu iš paskos lakstyti. Mėgstam mes dėmesį, oi mėgstam :) Pačiai gražiausiai katytei pati gražiausia draskyklė, dar ir pagal spalvą nuostabiai priderinta.

"Pasaka dabar mano gyvenimas", byloja iškalbingas Kipšiukės žvilgsnis. Jokiais žodžiais neaprašysi to, kas atsispindi mažose gelsvose akelėse. Ačiū Jums visiems, ypač Kipšiukės globėjai Jekaterinai ir šeimininkei Justei, kad padėjote šią pasaką sukurti ir paversti tikrove :) Miau!

 

Sprendimas: The site runs on the 1C-Bitrix       Dizainas: DESS