lt

Naujienlaiškis

Naujausia prekė paramos krautuvėlėje




Pereiti į paramos krautuvėlę >

SOS akimirkos

SOS akimirkos
Daugiau nuotraukų

Paaukoti per

Kiti būdai paremti

   

Facebook

 
Iš viso: 771832
Šiandien: + 4077
Naudotojo vardas:

Slaptažodis:


Prisijungti

Pamiršote slaptažodį?
Registruotis

Naujienos

Kodėl pas mus tiek daug benamių?  1862 

[2009 01 04]

Kodėl pas mus yra tiek daug benamių?

Didelio skaičiaus benamių gyvūnų problema slypi pačioje visuomenėje. Kasdieninė patirtis rodo, kad vis dėl to yra žmonių, kurie prieš įsigydami gyvūną gerai nepagalvoja apie ilgalaikią priežiūrą, kasdieninius, su gyvūno atėjimu į namus, atsirandančius įsipareigojimus, finansines išlaidas bei moralinę atsakomybę, dažnai pamirštant, kad gyvūnas į mūsų namus atkeliauja ne mėnesiui, ne dviem, o 10-15 metų, tad ne visad išliks mažas, gražus ir žaismingas.

Beglobių gyvūnų eutanazijos statistika gana žiauri. Užmigdoma daugiau nei išgelbėjama. Žinoma, problema egzistuoja kiekvienoje šalyje, tad tai nėra tik tam tikro miesto ar šalies aplaidumo bruožas. Kasdieninėje darbo praktikoje susiduriame su daugybe pagalbos skambučių šeimininkų, vet.gydytojų, pašalinių žmonių kuriems tiesiog rūpi kaimyno ar šiaip gatvės gyvūno likimas. Gelbėjame labai daug, bet kaip bebūtų ne visi patenka į mūsų geras rankas, kur dėl jų išgyvenimo ir naujų namų suradimo tikrai stengiamasi. Dažnas šeimininkas tiesiog pasirenka lengviausią kelią -gyvūną užmigdant arba tiesiog jį išmetant už savo namų durų.

Tuo remdamiesi norėtume įvardinti pagrindines priežastis, dėl kurių dažniausiai gyvūnas tampa beglobiu:

Šeimininko aplaidumas:

Problema dažniausiai slypi priemiesčiuose, mažuose miesteliuose bei privačių namų kvartaluose, t.y. kai gyvūnui leidžiama gyventi gamtos sutvertą gyvenimą: gyvūnas laiku nepamaitinamas, nesirūpinama jo priežiūra, „grįžta namo kada grįžta“. Vis dėl to katės ir šunys yra vislūs gyvūnai, todėl be žmogaus įsikišimo nepageidaujamų gyvūnų jauniklių – būsimų benamių prevencija tampa nebekontroliuojama. Atsiradusiais padariniais niekas nenori arba net nemato priežasties pasirūpinti, taip skatinant beglobių gyvūnų atsiradimą bei dažnai baisią eutanaziją.

Gyvenamosios vietos keitimas/emigracija:

 Tai viena iš dažniausių skambučių priežasčių. Didžiausią problemą sukelia tai, kad dažnai skambinama paskutinėmis išvykimo dienomis, kai jau nebėra laiko svarstymams. Pasirinkimo variantai belieka arba gyvūną užmigdyt, išmest arba vežt į prieglaudą. Tokiu atveju labai gaila gyvūno, kuris minėtuoju atveju lieka kaip daiktas, kurį senuosiuose namuose galima tiesiog palikti kaip nusidėvėjusį ir nebereikalingą.

 Kūdikio atsiradimas:

Tai viena iš priežasčių, kada aiškinamasi, kad atsiradus kūdikiui „gyvūnui nebeliko laiko“ arba „jis nebėra toks reikalingas kaip buvo anksčiau“. Antra priežastis vis labiau populiarėjanti alergija. Taip pat dažnai pasitaiko, kad pradedama abejoti dėl tam tikros veislės šuns elgesio su būsimu vaiku. Tokiu atveju norėtumėme patarti, kad prieš renkantis gyvūną reiktų apsispręsti dėl ateities planų taip pasirenkant universalesnę veislę arba ramesnį gyvūno charakterį. Patirtis rodo, kad vis dėl to ūgtelėjus vaikučiui-šuo ar katė tampa jo pagrindiniu susidomėjimo ir žaismingumo objektu.

„Nebeturiu laiko“:

Pasitaiko, kad suaugus gyvūnui suprantama, kad vis dėl to jis atrodo ne taip kaip tikėtasi, jis nebėra toks žaismingas kaip anksčiau, sugriaužė tavo batą, išpylė vandenį, per brangiai kainuoja išlaikymas . Trumpai tariant dingus trumpalaikiui entuziazmui pradedama aiškintis „kad aš daugiau dirbu, keliauju ir nebegaliu tinkamai pasirūpinti šunimi, kate“, „atsibodo vaikams“, „gyvūnui negalime skirti tiek dėmesio kiek norėtumėme“ ir tt. Kaip tikrų tikriausias praeitos savaitės skambučio pavyzdys –katė perdrėskė užuolaidas, tad draugas davė 2 dienų terminą ja atsikratyti“.

Mažylis užaugo:

Šuo užaugo didesnis nei tikėtasi. Mes norėjome mažo šuniuko, tad „jis per didelis laikyti namuose“. „Jam šiuo metu 9 mėn o jis elgiasi kaip išprotėjęs, per daug hyperaktyvus“. Norėtumėme patarti, kad rinkdamiesi šunį atsižvelgtumėte netik į jo grožį, bet ir į elgesio savybes bei tėvų genus. Pirmiausia atkreipkite dėmesį į vieną iš šuniuko tėvų ir priimkite tikrą sprendimą, kad jis atitinka Jūsų reikalavimus. Augančiam šuniukai reikalinga dresūra, šunys auklėjami tik žmogaus pagalba, kitaip tikrai mažas neklaužada gali tapti buto šeimininku valdančiu padėtį. Treniruokite ir rezultatu tikrai nenusivilsite.

Elgesio problemos:

Šuo per daug loja, hyperaktyvus, agresyvus, viską drąsko, šokinėja ir tt. Tokiu atveju problema slypi, tai kad su šuo nėra pakankamai pavežiojamas lauke, tad jis nori išsidūkti namie. Turėdami mažą šuniuką, stenkitės pareiti namo dažniau, taip užkirsdami kelią jo nuoboduliui ir galimoms atsiradusioms balutėms. Norint užkirsti kelią agresyvumui-reikalinga socializacija su kitais šunimis ir žmonėmis, kad jis kiekvieną sutiktų ne kaip priešą o draugą arba seną pažįstamą. Norėdami išvengti graužimo, įsigykite gyvūną kuriam jau yra virš 2-3 metų. Tada jau galima suprasti šuns elgesį ir požiūrį į aplinką.

Vaikai prarado suinteresuotumą:

 Mylintys tėvai dažnai savo vaikui padovanoja gyvūnėlį. Einant mėnesiams jie suauga, vaikams atsibosta jį vedžioti ir prižiūrėti, kai kiti kiemo draugai laksto kieme. Tokiu atveju norėtumėme patarti apsvarstyti ką tokiu atveju darysite jūs. Gyvūną reikia treniruoti, pasirūpinti higiena, skiepais ir kitomis kasdieniškomis problemomis, kurios nėra tokios įdomios vaikui. Tad prieš dovanodami gyvūną vaikams nepamirškite, kad Jūs būsite tas žmogus nuo kurio priklauso gyvūno ateitis.

Senyvi žmonės.

Kokia bebūtų skaudi tema, sulaukiame skambučių kai gyvūno šeimininkas miršta, „jis yra per senas, susirgo, kad juo pasirūpintų“ Tokiu atveju norėtumėme patarti, kad prieš priimant sprendimą dėl augintinio, apsvarstykite gyvūno gyvenimo laiką ir kas juo pasirūpins atsitikus nelaimei.


Komentarai

Komentaras sėkmingai pridėtas
CAPTCHA