lt

Naujienlaiškis

Naujausia prekė paramos krautuvėlėje




Pereiti į paramos krautuvėlę >

SOS akimirkos

SOS akimirkos
Daugiau nuotraukų

Paaukoti per

Kiti būdai paremti

   

Facebook

 
Iš viso: 38120523
Šiandien: + 7981
Naudotojo vardas:

Slaptažodis:


Prisijungti

Pamiršote slaptažodį?
Registruotis

Naujienos

Alfa.lt: Savanorių organizacijoms gelbstint benamius gyvūnus, valstybė reikalus sprendžia paprasčiau  553 

[2010 01 27]

Neseniai buvo paviešintos kelios šiurpios istorijos apie itin žiaurų elgesį su gyvūnais, kurios privertė visuomenę atkreipti dėmesį į šią skaudžią problemą. Gyvūnų prieglaudų darbuotojai tokių istorijų gali papasakoti ne vieną ir ne dvi, o kai kurias jų net iliustruoti šiurpiomis nuotraukomis. Mušti, marinti badu, nudegintu kailiu, išdurtomis akimis ir kitaip skriausti gyvūnai patenka į globos įstaigas, kurios vos pajėgia visais pasirūpinti. Deja, ne visų į globos organizacijas iš gatvės patekusių gyvūnų laukia nauji namai.

Prieglaudose „tikrų beglobių“ gyvūnų nedaug, kur kas daugiau išmestų

Gyvūnų prieglaudos „SOS gyvūnai“ vadovė Ilona Mezenceva, komentuodama situaciją, sakė: „Šiemet į mūsų globos namus pateko daugiau šuniukų, kačiukų skaičius panašus kaip ir pernai. Šią žiemą kreipėsi kur kas daugiau žmonių, kurie neliko abejingi valkataujantiems šunims. Norėtųsi galvoti, kad žmonės tapo sąmojingesni ir nepraeina pro benamį šunį, bet kartu negalima ignoruoti fakto, kad šio skaičiaus didėjimas reiškia ir tai, kad žmonės atsikratė daugiau gyvūnų.“

Pašnekovė patikino, jog prieglaudos augintinių skaičius nepriklauso nuo metų laiko, mat prieglaudoje nuolat gyvena apie 30-40 šunų.

„Nereikia pamiršti fakto, jog tie gyvūnai, kurie surandami gatvėje, yra buvę naminiai. „Tikrų“ beglobių randame gana retai, dažniausiai gyvūnai išmetami į gatvę su antkakliais ir pavadėliais, yra socialūs ir labai draugiški, tai rodo, jog gyvendami su šeimininkais buvo prieraišūs ir meilūs. Dažniausiai į mūsų prieglaudą patenka kalytės, kurios ruošiasi atsivesti arba jau turi mažų šuniukų. Tokių „šeimynų“ sulaukime dažnai ir todėl, prieš atiduodami gyvūną norinčiam jį priglausti žmogui, jį sterilizuojame, kad tokia situacija nesikartotų“, – kalbėjo I. Mezenceva.

Apie tai, kaip sekasi gyvūnų prieglaudai sunkmečiu, pašnekovė sakė: „Rėmėjai, kurie mums padėdavo liko ištikimi ir sunkmečiu. Yra žmonių, kurie nori pagelbėti ir seka mūsų veiklą. Jų nereikią ieškoti, dažniausiai mus susiranda patys.“ Paklausta, ko šiuo metu labiausiai trūksta gyvūnų prieglaudai, moteris šypteli, kad ne pro šalį būtų papildomos elektros energijos atsargos, tačiau surimtėjusiu balsu patikina, jog labiausiai trūksta pinigų gyvūnų sterilizacijai ir ūmių susirgimų gydymui bei kokybiškam maistui, bet I. Mezenceva patikino, jog situacija, anaiptol, nėra liūdna.

Vis dažniau gyvūnų globos įstaigų duris praveria jaunos šeimos

Kalbėdama apie žmones, kurie ryžtasi priglausti gyvūną iš prieglaudos, moteris sakė: „Dažnai gyvūnus ruošiasi priglausti jaunos šeimos, kurios turi nuosavą būstą, gyvena atskirai nuo tėvų, taip pat sulaukiame šeimų, kurios netekusios savo augintinio, net ir išgalėdamos nusipirkti veislinį šuniuką ar kačiuką, nori priglausti beglobį“.

Moters teigimu, kiekvienas žmogus, kuris ima iš prieglaudos gyvūną, yra perspėjamas, kad, jei su augintiniu susidraugauti nepavyks, gyvūną galima grąžinti į prieglaudą: „Primename, kad čia jo namai ir žmogus gali jį mums grąžinti, o ne išmesti į gatvę“, – sakė I. Mezenceva.

Senus ir ligotus augintinius šeimininkai palieka gatvėje

Gyvūnų globos organizacijos „Lesė.lt“ vadovė Vesta Auškalnienė, kalbėdama apie prieglaudos veiklą sakė: „Šiuo metu globotinių daugėja. Sulaukiame skambučių apie priemiesčiuose išmestus į gatvę gyvūnus. Pasitaiko, kad į tokias atokesnes vietas šunys ar katinai atvežami tyčia ir paliekami likimo valiai. Liūdniausia dėl to, kad žmonės gyvūnus išmeta per pačius šalčius ir net nesistengia surasti jiems namų ar pasirūpinti jų atgabenimu į gyvūnų prieglaudą.“

Pašnekovės teigimu, daugybė gyvūnų lieka be namų ne tik dėl to, kad šeimininkai nepajėgia jų išmaitinti, bet ir dėl to, kad vis daugiau lietuvių išvyksta laimės ieškoti į užsienį, o apie augintinių likimą ilgai nemąsto ir juos paprasčiausiai palieka.

„Pasitaiko ir tokių žmonių, kurie atsikrato vyresnio amžiaus augintiniais, jei šie dėl senatvės turi sveikatos problemų. Tokiais atvejais net ir veisliniai, kelis ar keliolika metų gyvenę su šeimininkais augintiniai užmigdomi, atiduodami į prieglaudą ar paliekami gatvėje vien dėl to, kad šeimininkas neturi noro ar laiko juo deramai pasirūpinti“, – sakė V. Auškalnienė.

„Didžiausia problema, kuri šiuo metu mums labiausiai neduoda ramybės yra patalpų trūkumas, nes sunku surasti patalpas, tinkamas laikyti didesnį kiekį gyvūnų, o ir didelio nuomos mokesčio mokėti negalime. Veiklos nesustabdėme, ypač gelbsti savanoriai, bet tenka riboti priglaudžiamų gyvūnų skaičių. Džiugu, kad pavyksta vis daugiau augintinių padovanoti“, – sakė globos namų vadovė.

Moteris patikino, kad daugelį bėdų padeda išspręsti beglobių gyvūnų likimui neabejingi žmonės ir, prireikus skubių medicininių paslaugų, ar atsiradus kitų bėdų, į pagalbą skuba savanoriai, į globos namų tinklalapyje paskelbtą informaciją aktyviai reaguoja žmonės, galintys padėti finansiškai.

Beglobiams gyvūnams Alfa.lt skaitytojai neliko abejingi

Apie naujų namų ieškančius keturkojus draugus galėjote surasti informacijos ir naujienų portale Alfa.lt, rubrikoje „Savaitės augintinis“. Čia buvo pateikiamos į prieglaudą patekusių ir naujus šeimininkus suradusių gyvūnų istorijos. Gyvūnų globos organizacijų teigimų, po straipsnių publikacijų naujienų portale Alfa.lt buvo sulaukta nemažai susidomėjusių žmonių skambučių ir net 11 proc. šunų priglaudė portalo skaitytojai.

Gyvūnų globos organizacija „SOS gyvūnai“ neseniai paskelbė savo metinę veiklos ataskaitą, kurioje teigiama, kad iš viso pernai naujus namus surado 511 šunų ir 876 katės (iš viso 1395 gyvūnai).

Gyvūnų globos namų „Lese.lt“ vadovė V. Auškalnienė pasidžiaugė, jog pernai metais naujus namus surado 474 gyvūnai. „Kuo daugiau apie beglobius gyvūnus kalbama viešai, tuo daugiau žmonių ryžtasi juos priglausti ar prisidėti prie globos įstaigų veiklos ne tik materialiai, bet ir savo savanorišku darbu“, – sakė moteris.

Geranoriškumu pasižymi ne visi

Ne kartą buvo viešai diskutuojama apie Vilniaus karantino centro UAB „Grinda“ veiklą. Niekas neneigia šios įstaigos reikalingumo ir svarbos, tačiau kai kurie šios jos veiklos aspektai verčia sunerimti.

Ypač glumina statistika, mat kasmet į šią įstaigą patenka daugiau nei 5 tūkst. šunų ir kačių, bet šeimininkus suranda mažiau nei dešimt procentų, kiti – užmigdomi. Nors pripažįstama, kad „Grinda“ yra perpildyta, kas lemia tai, jog kur kas daugiau gyvūnų tenka užmigdyti, kad būtų atlaisvinta vieta kitiems, įstaigos vadovai geranoriškoms idėjoms pritarti neskuba.

Tuo įsitikino ir naujienų portalas Alfa.lt, į kurio draugišką iniciatyvą publikuoti „Grindoje“ esančių gyvūnų nuotraukas ir aprašymus taip siekiant padėti jiems surasti naujus namus, buvo atsakyta, jog tokios iniciatyvos nepageidaujamos. Įstaigos vadovas labai aiškiai pasakė, jog nesiruošia skirti laiko tokiam bendradarbiavimui ir apskritai spaudos dėmesio nepageidauja. Apmaudu, kad tokios nuomonės laikosi žmogus, kuriam patikėtas daugybės gyvūnų likimas.


Komentarai

Komentaras sėkmingai pridėtas
CAPTCHA