lt

Naujienlaiškis

Naujausia prekė paramos krautuvėlėje




Pereiti į paramos krautuvėlę >

SOS akimirkos

SOS akimirkos
Daugiau nuotraukų

Paaukoti per

Kiti būdai paremti

   

Facebook

 
Iš viso: 2605643
Šiandien: + 14722
Naudotojo vardas:

Slaptažodis:


Prisijungti

Pamiršote slaptažodį?
Registruotis

Naujienos

Všį "SOS gyvūnai" pasiūlymai LR Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo pakeitimui  938 

[2009 09 30]

Šį vakarą įvyks Vilniaus miesto savivaldybės tarybos visuomeninės gyvūnų priežiūros ir globos komisijos susirinkimas, kuriame bus teikiami pasiūlymai LR Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo pakeitimams. "SOS gyvūnų" direktorė Ilona Mezenceva, įeinanti į komisijos sudėtį ir atstovaudama gyvūnų globos organizacijų, gyvūnų augintojų bei globotojų interesus, šiame susirinkime pateiks žemiau išvardintus pasiūlymus.

VšĮ „SOS gyvūnai“ pastabos ir pasiūlymai Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymui (toliau –įstatymas)

2009-09-30

Bendrosios pastabos:

  • Įstatymas nesuderintas su Europos konvencija dėl namuose laikomų gyvūnų apsaugos (toliau – konvencija). Pažymėtina, kad konvencija Seimo ratifikuota 2004 m. balandžio 22 d., įstatymas priimtas žymiai anksčiau – 1997 m. lapkričio 6 d.
  • Įstatymas nesuderintas su galiojančiais Lietuvos teisės aktais, neatitinka dabartinio gyvenimo realijų.
  • Įstatymo nuostatos nesuderintos tarpusavyje.
  • Įstatymo reikalavimas dėl raštiško asmenų sutikimo gyvūno laikymui pažeidžia žmogaus teises į gyvūno laikymą. Ši teisė yra svarbi dalis gyvenimo kokybės.
  • Įstatymas nereglamentuoja gyvūnų globos organizacijų veiklos.
  • Kartu su įstatymo pakeitimo projektu turėtų būti teikiami du papildomi projektai, griežtinantys atsakomybę už draudžiamą elgesį su gyvūnais: Administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas bei Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (mūsų parengto Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto lyginamąjį variantą pridedame).
  • Įstatymo pakeitimo projektu siūlomi tik nežymūs įstatymo pakeitimai, todėl manome, kad įstatymas turi būti keičiamas iš esmės (dėstomas nauja redakcija). Įstatymas turi sukurti pagrindus ilgalaikės ir veiksmingos gyvūnų apsaugos politikos Lietuvoje. VšĮ „SOS gyvūnai“ yra pasiruošusi prisidėti prie reikalingų įstatymų pakeitimo projektų rengimo.

Pasiūlymai:

Teikiame šiuos pasiūlymus (įstatymo straipsnių pakeitimai pateikti lyginamojo varianto forma):

I. Įstatymo 2 straipsnyje yra sąvokų maišalynė, jos turėtų būti supaprastintos, suderintos su konvencija ir Lietuvos įstatymais. Sąvoka „naminiai gyvūnai“, kaip ji vartojama įstatyme, apima dviejų rūšių gyvūnus: dekoratyvinius bei ūkinės paskirties. Šios sąvokos siūlome atsisakyti, ir atitinkamai pakeisti sąvoką „dekoratyviniai gyvūnai“.

Sąvoka „žmogaus elgesys su gyvūnais“ įstatymo tekste niekur daugiau nenaudojama, ir turėtų būti išbraukta.

Kadangi įstatyme nevartojama sąvoka „Naudingas ir nekenksmingas elgesys su gyvūnais“, bei pasyvus veiksmas – nesukėlimas jokių neigiamų pasekmių - negali būti laikomas gyvūnų globa, siūlome šios sąvokos pakeitimą.

Civilinio kodekso 4.37 straipsnis pateikia nuosavybės teisės sąvoką kaip teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, Civilinio kodekso 4.22 straipsnis pateikia daikto valdymo apibrėžimą – daikto valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas turint tikslą jį valdyti kaip savą. Pagal Civilinio kodekso reikalavimus gyvūnas laikomas daiktu, todėl įstatyme neturi būti vartojamos sąvokos, jau numatytos Civiliniame kodekse („gyvūno savininkas“ ir „gyvūno valdytojas“).

Siūlome šiuos 2 straipsnio „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“ pakeitimus, pateikiamus pagal konvencijos ir Civilinio kodekso reikalavimus:

3. Naminiai gyvūnai - visi istoriškai prijaukinti (domestikuoti) gyvūnai.

5. Dekoratyviniai Naminiai gyvūnai - visi prijaukinti (domestikuoti) ar jaukinami laukiniai gyvūnai, laikomi tenkinti žmonių estetinius, auklėjimo ir mokymo poreikius. Šiai kategorijai priskirtini ir laukiniai gyvūnai, laikomi zoologijos soduose, akvariumuose, terariumuose, okeanariu­muose ir gamtininkų stotyse.

7. Benamiai gyvūnai naminiai, ūkinės paskirties ar buvę prijaukinti laukiniai gyvūnai, netekę ryšio su savininkais kurie neturi namų, arba yra už gyvūno savininko ar gyvūno valdytojo namų valdos ribų ir gyvūno savininko ar gyvūno valdytojo nėra kontroliuojami ar tiesiogiai prižiūrimi.

11. Žmogaus elgesys su gyvūnais - tiesioginiai ir netiesioginiai žmonių veiksmai, kurie gali būti naudingi, nekenksmingi arba kenksmingi gyvūnui.

13. Naudingas ir nekenksmingas elgesys su gyvūnais (gyvūnų globa) Gyvūnų globa - žmogaus veikla, kuri tiesiogiai teigiamai veikia gyvūnų fizinę ir emocinę būseną (prieglobsčio suteikimas, rūpinimasis gyvūno sveikata ir gerove). arba nesukelia jokių neigiamų pasekmių.

15. Gyvūno savininkas - kiekvienas sukakęs 16 metų fizinis ar juridinis asmuo , kuris nuolat ar laikinai augina gyvūną.

Atitinkamai turėtų būti pakeistas įstatymo 8 straipsnis:

8 straipsnis. Prekyba naminiais ir ūkinės paskirties gyvūnais

Prekiauti naminiais ir dekoratyviniais ūkinės paskirties gyvūnais leidžiama savivaldos institucijų nustatytose vietose ir laikantis prekybos naminiais ir ūkinės paskirties gyvūnais reikalavimų pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas Prekybos naminiais gyvūnais taisykles.“

II. Tikslu reglamentuoti gyvūnų globos namų veiklą bei sudaryti sąlygas benamių gyvūnų apsaugai turėtų būti pakeistas įstatymo 16 straipsnis bei įstatymas papildytas nauju 161 straipsniu:

Siūlomas 16 straipsnio pakeitimas:

„16 straipsnis. Benamiai gyvūnai

1. Gyvūną padaryti benamiu draudžiama.

2. Benamiams gyvūnams laikyti gali būti steigiamos gyvūnų prieglaudos, kurių kūrimą ir veiklą kontroliuoja pagal savo kompetenciją savivaldos institucijos.

3. Draudžiama naudoti benamius gyvūnus tyrimo ir mokymo tikslams, naikinti juos nesugavus, išskyrus tuos atvejus, kai kyla epizootijos pavojus.

4. Benamių gyvūnų gaudymą sutinkamai su šio įstatymo reikalavimais organizuoja savivaldybės.“

Siūlome papildyti įstatymą 161 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

161 straipsnis. Gyvūnų globos namai

1. Gyvūnų globos namai yra ne pelno siekiantis juridinis asmuo, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įsteigtas benamiams gyvūnams laikyti ir globoti. Gyvūnų globos namų steigimą ir veiklą pagal savo kompetenciją kontroliuoja Vyriausybės įgaliota institucija ir savivaldybės.

2. Vykdydami savo veiklą, gyvūnų globos namai turi šias teises:

1) įstatymų nustatyta tvarka turėti sąskaitų bankuose;

2) valdyti, naudoti jiems priklausantį turtą ir juo disponuoti;

3) sudaryti sandorius, taip pat bendradarbiavimo su valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis, asociacijomis ir viešosiomis įstaigomis sutartis;

4) verstis įstatymų nedraudžiama ūkine komercine veikla, kuri yra neatsiejamai susijusi su jų veiklos tikslais;

5) skleisti informaciją apie savo veiklą, gyvūnų globą, propaguoti humanišką elgesį su gyvūnais;

6) inicijuoti ir teikti pasiūlymus valstybės institucijoms ir savivaldybėms gyvūnų globos klausimais;

7) gauti paramą Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo nustatyta tvarka;

8) naudotis kitomis teisės aktų nustatytomis teisėmis.

3. Gyvūnų globos namai privalo laikyti gyvūnus sutinkamai su šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimais.

III. Pagal konvencijos reikalavimus, įstatyme turi būti numatytos ar papildomai įrašytos normos, reglamentuojančios chirurgines operacijas, eutanaziją, skaičių mažinimą ir kt. Atkreipiame dėmesį, kad konvencijos 14 straipsnis įpareigoja valstybę remti informavimo ir auklėjimo programų kūrimą, kad organizacijos ir asmenys, suinteresuoti naminių gyvūnų laikymu, veisimu, dresavimu, prekyba ir išlaikymu būtų skatinami susipažinti su konvencijos nuostatomis ir principais ir juos išmanyti. Šis Lietuvos valstybės prisiimtas įsipareigojimas šiuo metu nėra paremtas įstatymo normomis ir todėl nevykdomas.

IV. Prie šių pasiūlymų pridedame svarstymui mūsų parengto Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto lyginamąjį variantą. Šiuo projektu numatoma didinti bausmes už žiaurų elgesį su gyvūnu, kaip sunkinančią aplinkybę numatyti atsakomybę už žiaurų elgesį su dviem ar daugiau gyvūnų, bei numatyti juridinio asmens atsakomybę už šias veikas.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnis numato administracinę atsakomybę už Gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių ir Agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, registravimo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių pažeidimus. Keičiant įstatymą, turi būti parengtas ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas.

V. Turėtų būti atsisakyta įstatymo 5 straipsnio 4 dalies reikalavimo, kad laikyti šunis, kates bute, privačiame name, kur gyvena kelios šeimos, leidžiama tik turint raštišką visų jame gyvenančių pilnamečių asmenų sutikimą. Šis reikalavimas suvaržo žmogaus teises turėti namuose gyvūną, paneigia konvencijos preambulėje nurodytą namuose laikomų gyvūnų svarbą gerinant gyvenimo kokybę ir, atitinkamai, gyvūnų reikšmę visuomenei.

Konvencijos 4 straipsnio 3 dalis numato tik du apribojimus dėl gyvūnų namuose laikymo: (1) kai žmogus nesugeba parūpinti gyvūnui tinkamų gyvenimo sąlygų, ir (2) kai nežiūrint į sudarytas sąlygas, gyvūnas nesugeba prisitaikyti prie gyvenimo nelaisvėje. Todėl įstatymas ir jo pagrindu priimti poįstatyminiai aktai turi numatyti gyvūnų savininkų ir valdytojų pareigas sudaryti gyvūnams tinkamas gyvenimo sąlygas bei laikyti gyvūnus, nepažeidžiant kitų asmenų teisių (ramybei, sveikatai, nuosavybei ir t.t.). Jei žmogus nesugeba tinkamai prižiūrėti gyvūną ir gyvūnas trukdo kaimynams, tai suvaržoma turi būti ne žmogaus teisę į gyvūno laikymą, bet baudžiami netinkami žmogaus veiksmai ir sudaromos prielaidos šiai problemai ištaisyti (pažeidėjas įspėjamas, jam gali būti skiriamos baudos pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnį, jis privalo atlyginti padarytą žalą civiline tvarka ir t.t. ).

Reikalavimas (galiojantis visoje Lietuvos teritorijoje) dėl privalomo raštiško sutikimo yra necivilizuotas būdas spręsti žmogaus nesirūpinimo gyvūnu problemą: asmuo, norintis laikyti gyvūną, pagal įstatymą iš karto pripažįstamas padidinto pavojaus šaltinio laikytoju bei potencialiu pažeidėju. Žmogaus teisė turėti gyvūną tokiu būdu priklauso ne nuo objektyvių aplinkybių, bet nuo asmeninių santykių su kaimynais. Be to, šis reikalavimas praktiškai beveik neįgyvendinamas, ir, sudarydamas sąlygas teisiniam nihilizmui, verčia žmones nuolat jį pažeidinėti.

Išbraukimas iš įstatymo bei poįstatyminių teisės aktų reikalavimo dėl raštiško sutikimo nesutrukdys atskiroms namų bendrijoms priimti savo taisykles šiuo klausimu. Tuomet gyvūno savininkas bus tinkamai informuotas ir turės pasirinkimą dėl būsto įsigijimo. Namų bendrijų priimtos taisyklės dėl gyvūno laikymo griežtinimo negalės būti taikomos asmenims, tapusiais bendrijos nariais iki taisyklių priėmimo.



Komentarai

Komentaras sėkmingai pridėtas
CAPTCHA