Svetainės tinklaraščių pranešimai "Lithuanian" (www.sos-gyvunai.lt) http://www.sos-gyvunai.lt en http://backend.userland.com/rss2 Fri, 18 May 2012 05:22:13 +0300
Gailų miaukimą, sklindanti iš po vienos mašinos, išgirdo tą ankstyvą rytą į darbą skubėjusi mergina. Nenusisuko, nepraėjo ir nepaliko, nors ir žinojo, jog sąlygų priglausti mažylę pas save nėra. Netrukus pamaitintas, išmaudytas ir šiltai susuktas "radinys" jau keliavo kartu į darbą:) Reikėjo skubiai ieškoti globos..

Taip Zinka-Razinka atsidūrė pas mane. Atkeliavo peršalusi, varvančia nosim ir traiškanojančiom akim. Svėrė ji net mažiau nei 400g, o kojytės užpakaliuką laikė dar labai netvirtai. Gydėmės, augom ir stiprėjom, o dabar atėjo laikas ieškoti savųjų šeimininkų.
Dabar ~2,5mėn. Zinka tikras energijos užtaisas, nuolat straksintis iš vieno kambario į kitą. Jau ko ko, bet žaismingo pasiutimo jai tikrai netrūksta. Svarbiausia žaisti, žaisti, žaisti. Vardan šio švento tikslo galima ir už save trigubai didesnį šuniuką pavaikyti, ir įkąsti į ranką, kuri netikėtai pačiupo ir nenori paleisti atgal:)) Žodžiu, panelė tikras mažas velniukas, kuriam, kaip ir kiekvienam mažam kačiukui, dar reikalingas šioks toks sudrausminimas. Tačiau gera nuotaika ir išvaikytas nuobodulys namuose tikrai garantuotas. Katytė draugiška, tikrai ne šnypštukė, pašaukta dažniausiai greit atbėga ir "prisiregistuoja". Zinka pažada Jums būti geriausia ir ištikimiausia šeimos drauge. 

Taigi, mes su Zinka-Razinka labai laukiam atsakingų ir rūpestingų šeimininkų skambučių. 

Katytė Vilniuje. Skambinkite tel. 860299265

http://ikelk.lt/buckets/9110e00e3d
Daugiau...]]> http://www.sos-gyvunai.lt/communication/blog/index.php?page=post&blog=ozas&id=zinka-maa-juoda-katyt-ieko-nam http://www.sos-gyvunai.lt/communication/blog/index.php?page=post&blog=ozas&id=zinka-maa-juoda-katyt-ieko-nam Mon, 14 May 2012 21:16:13 +0300 Oficiali statistika sako, kad Lietuvoje meškos išnyko jau seniai seniai, o dabar tik kartais užklysta iš Latvijos ar Baltarusijos. Meškutė Matilda ne visai tokia meškutė. Ir neatklydo ji nei iš Latvijos, nei iš kokios kitos kaimyninės šalies, o tik iš negailestingų žmonių namų. Atklydo į vieną Senamiesčio kiemą, kuriame mes ir susipažinome: aš sugalvojau kitu keliu nei įprastai eiti į darbą, o meškutė Matilda kaip tik tuo metu vedėsi savo dvi mažules dukrytes link šiukšlių konteinerių maisto ieškotis. Tame kieme ir susikirto mūsų keliai. Kadaise buvusią minkštą naminę meškutę penkeri gatvėje praleisti metai (tiek apytiksliai katę gyvenant gatvėje sakė viena aplinkinių namų gyventojų) pavertė atgrasiu suvargusiu, parazitų ir ligų nukamuotu padaru. Štai taip atrodė meškutė, kai mes susitikome:



Meškutė Matilda krito man į širdį nuo pat pirmos pažinties dienos. Priėjo miaukdama prie manęs, pirmą kartą matomos, ir gailiai kniauksėdama rodė savo katulytes užlipusiomis nuo rinotracheito akimis, lyg sakydama "ne man, bet joms padėk, nenueik, nenusisuk". Visų trijų kailiukai knibždėjo kažkokių balsvų gyvių, bet nepaisydama to ištiesiau ranką - katė pasitrynė galva, leido imti į rankas mažyles. Ilgai žiūrėjau į ją nesuprasdama, kas jai - viena akis gerokai mažesnė už kitą, o snukis kažkoks ne toks, kaip kitų kačių, lyg sustumtas į vieną pusę. Nuėjau į artimiausią parduotuvę, nupirkau Royal'io mažiems kačiukams, vandens ir grįžau. Katė laukė, su mažiukėm godžiai puolė maistą. Tada pamačiau, kad ir ėda ji kažkaip ne taip, kaip turėtų.



Nuo tos dienos meškutė Matilda ir jos dukrytės niekaip neišėjo man iš galvos. Žinojau tik viena - palikti jų ten negaliu ir nepaliksiu. Apskambinau visas prieglaudas - niekur neatsirado vietos, nes kaip tik buvo mažiukų sezonas. Nusprendžiau pasiimti pas save, nors ir nežinojau, nei kur jas įkurdinsiu, nei ką po to reikės daryti, kai namie penkios savos katės, šunelis ir tuo metu du globotiniai. Bet laukti nebuvo kada, katė sunkiai kvėpavo dėl stiprios slogos nuo rinotracheito, mažuliukėms lipo akys. O kur dar parazitai, dėl kurių vargšės nuolat kasėsi ir kasėsi...


Vienos mažosios katukės išgelbėti nebesuspėjau. Antroji, Sagutė, nuostabi rainiukė, rado puikius namučius labai geroj mano pažįstamoj šeimoj, kur ją kaip savo vaiką myli, lepina ir prižiūri, vis nuotraukėlių atsiunčia ir atsidžiaugti katulės gerumu negali. O gudruolė meškutė Matilda, vargais negalais pagauta padedant "Lesės" savanoriams ir dėlto rimtai įsižeidusi, nukeliavo į veterinarijos kliniką, kur ir paaiškėjo, kad dėl patirtos traumos (stipraus smūgio) katytės snukelis deformuotas, o dešinėje pusėje nėra nei vieno dantuko tiek viršutiniame, tiek apatiniame žande. Per tą bedantį tarpą katei dažnai išlenda liežuvis, tad atrodo, kad meškutė Matilda Jums liežuvį rodo, bet iš tikrųjų tai viso labo sunkaus gyvenimo pasekmė.Likusieji dantukai buvo labai prastos būklės, vienas pradėjęs pūliuoti, tad gydytoja jį pašalino, o nuo kitų nuvalė apnašas. Kramtant meškutei skaudėdavo, štai dėl ko ji ėdė kitaip nei kiti katinai. O kas gyveno kažkada buvusiame ilgame gražiame meškutės kailiuke, dabar virtusiame nutriušusiais šeriais, sunku net aprašyti. Šonus dengė ne oda, o ištisinis šašas, susidaręs dėl nuolatinio kąsymosi, laižymosi, krešančio kraujo ir gatvės dulkių.



Laimei, kraujo tyrimo rezultatai buvo geri, tad meškutę sterilizavo, išnaikino parazitus ir paskiepijo. Meškutė Matilda buvo labai pikta, nieko neprisileido, tad po operacijos sveiko klinikos stacionare, kad jei kokia bėda, nereikėtų jos bent jau gaudyti su nesugijusia žaizda. Atsiėmiau iš klinikos Matildą neramia širdimi, bijojau, kad nesugebėsiu tinkamai pasirūpinti tokia pikčiurna. Net šuninį narvą įsigijau už paskutinius pinigus, nes tuo metu dar globojau rankinį meilūną Garfildą iš to paties kiemo. Bet jau kitą dieną namuose meškutė Matilda vėl tapo ta pačia draugiška meškute, kuri kniaukdama priėjo prie manęs gatvėje. Tik kaip ir tada, nesileido paimama ant rankų. Garfis netruko rasti namus (dabar jis vardu Mocartas ir yra vienintelis šeimos numylėtinis ir buto karalius), tad meškutė liko vienvalde mano "kačių socialinio būsto" šeimininke. Daug valgė, daug žaidė ir labai labai prašė dėmesio. Pasitikdavo glaustydamasi apie kojas ir rodydavo liežuvėlį. Išnaikinus parazitus pamažu nugijo šonelius dengę šašai, išsišėrė bjaurus nutriušęs kailis, šonkaulius padengė minkštas riebaliukų sluoksnis ir po daugiau nei pusmečio meškutė vėl tapo puošniu ilgakailiu grizliuku minkštom šokoladinėm gauruotom lapcytėm, puria uodega ir žvilgančiais šonais.
 

Pamažu prisipratinau meškutę, kad nebebijotų žmogaus rankų. Šiandien jau galima šią gražuolę ir ant kelių pasisodinti (jei prieš tai pati neužšoks), ir į boksą įdėti, ir glėbyje į lauką išsinešti pasišildyti saulutėje. Visą maistelį žavuolė kabina su priekine letena kaip tikras grizlis, ir paskui iš "saujos" ėda, ypač košes :) Šukuotis nemėgsta, bet šiuo klausimu nenusileidžiu - kailiukas ilgas, minkštutis, linkęs veltis, tad reikia prisižiūrėti.

Šiaip meškutė Matilda nepaprasto meilumo katė, matyt, stengiasi atsigriebti už tuos metus, kai visi nuo jos, žmogaus ir gatvinio gyvenimo suluošinto gyvūno, tik sukdavo akis į šoną ir pasišlykštėję skubėdavo pro šoną. "Tokią bjaurią tik užmigdyti", mestelėjo man ir "Lesės" merginoms vietinė neva šėrėja, priėjusi pasižiūrėti, kaip mes bandėme pagauti meškutę. O man meškutė Matilda buvo ir visada bus ypatinga draugė, pati nuostabiausia katytė, padėjusi man suvokti, kad kai labai labai nori ir pasistengi, viskas įmanoma. Jos meilumas ir glaustymasis man geriausias atpildas už visas nerimo akimirkas ir sudraskytas rankas, jos tylus murkimas - nuoširdžiausia paguoda, kai liūdesys ar kasdieniai rūpesčiai nustelbia gyvenimo džiaugsmą. Jos iškištas liežuvėlis ryte garantuoja gerą nuotaiką visai dienai, o prisiglaudusi prie peties švelni pūkuota galvelė - tylų, bet patį iškalbingiausią "labanakt".

Šiuo metu švelnioji meškutė Matilda gyvena su dar dviem likimo draugėm "mini prieglaudėle" paverstame buvusiame sandėliuke, kuriam dar toli iki Ozo "Kačių pievelės" grožio ir komfortiškumo, bet pamažu judame ta linkme :) Meškutė didelė, linkusi vadovauti, bet kambariokės abi turi dar savo atskirus "namelius", kur meškutė nelenda, tad nusileidžia ir visos trys sugyvena gražiuoju. Meškutė Matilda pasirodė esanti alergiška vištienai ir dar keliems maisto produktams, todėl jai būtinas specialus antialerginis pašaras ir žuvų taukai, o pasilepinimui - laiks nuo laiko virta žuvytė, kurią Matilda tiesiog dievina. Dantukų būklę taip pat būtina nuolat stebėti ir reguliariai pasirodyti veterinarui, kad būtų galima išsaugoti kuo daugiau iš tų kelių telikusių dantukų ir meškutei nereiktų pereiti vien prie skysto maistuko ar konservų, nes ilgiau paėdus net ir super premium klasės konservukų atsiranda virškinimo problemų.




Meškutei taip pat būtina dėmesinga kailio priežiūra, kad nesusiveltų, neprisilaižytų kailiuko, o taip pat ir nemėtytų kuokštais visur aplinkui. Puikiai šiam reikalui pasirodė tinkamas mano šuniaus furminatorius, nors meškutė Matilda, atrodo, laikosi kitos nuomonės :) Negaliu suteikti šiai žavuolei nuolatinių namučių, mano senelė ir penki naminiai kacai nepritaria, tad ieškau jai ypatingų, atidžių, atsakingų ir rūpestingų šeimininkų, kurie nuoširdžiai ir tinkamai puoselėtų meškutės grožį, džiaugtųsi jos draugiškumu ir noru bendrauti, negailėtų katulei nei laiko, nei meilės, nei pinigų jos poreikiams. Meškutė Matilda daug blogo patyrė, bet, kaip pati įrodė, yra pasirengusi viską pamiršti ir be nuoskaudų žvelgti į ateitį. Ateitį, kuri bus tik graži ir laiminga.



Meškutei taip pat būtina dėmesinga kailio priežiūra, kad nesusiveltų, neprisilaižytų kailiuko, o taip pat ir nemėtytų kuokštais visur aplinkui. Puikiai šiam reikalui pasirodė tinkamas mano šuniaus furminatorius, nors meškutė Matilda, atrodo, laikosi kitos nuomonės :) Negaliu suteikti šiai žavuolei nuolatinių namučių, mano senelė ir penki naminiai kacai nepritaria, tad ieškau jai ypatingų, atidžių, atsakingų ir rūpestingų šeimininkų, kurie nuoširdžiai ir tinkamai puoselėtų meškutės grožį, džiaugtųsi jos draugiškumu ir noru bendrauti, negailėtų katulei nei laiko, nei meilės, nei pinigų jos poreikiams. Meškutė Matilda daug blogo patyrė, bet, kaip pati įrodė, yra pasirengusi viską pamiršti ir be nuoskaudų žvelgti į ateitį. Ateitį, kuri bus tik graži ir laiminga.


Daugiau...]]> http://www.sos-gyvunai.lt/communication/blog/index.php?page=post&blog=Kipsiuke&id=belmonto-katyts-ii-mekut-matilda1 http://www.sos-gyvunai.lt/communication/blog/index.php?page=post&blog=Kipsiuke&id=belmonto-katyts-ii-mekut-matilda1 Sun, 13 May 2012 00:13:15 +0300
Meškutė Matilda krito man į širdį nuo pat pirmos pažinties dienos. Priėjo miaukdama prie manęs, pirmą kartą matomos, ir gailiai kniauksėdama rodė savo katulytes užlipusiomis nuo rinotracheito akimis, lyg sakydama "ne man, bet joms padėk, nenueik, nenusisuk". Visų trijų kailiukai knibždėjo kažkokių balsvų gyvių, bet nepaisydama to ištiesiau ranką - katė pasitrynė galva, leido imti į rankas mažyles. Ilgai žiūrėjau į ją nesuprasdama, kas jai - viena akis gerokai mažesnė už kitą, o snukis kažkoks ne toks, kaip kitų kačių, lyg sustumtas į vieną pusę. Nuėjau į artimiausią parduotuvę, nupirkau Royal'io mažiems kačiukams, vandens ir grįžau. Katė laukė, su mažiukėm godžiai puolė maistą. Tada pamačiau, kad ir ėda ji kažkaip ne taip, kaip turėtų.


Nuo tos dienos meškutė Matilda ir jos dukrytės niekaip neišėjo man iš galvos. Žinojau tik viena - palikti jų ten negaliu ir nepaliksiu. Apskambinau visas prieglaudas - niekur neatsirado vietos, nes kaip tik buvo mažiukų sezonas. Nusprendžiau pasiimti pas save, nors ir nežinojau, nei kur jas įkurdinsiu, nei ką paskui reiks daryt. Bet laukti nebuvo kada, katė vos prakvėpavo dėl stiprios slogos nuo rinotracheito, mažuliukėms lipo akys. O kur dar parazitai, dėl kurių vargšės nuolat kasėsi ir kasėsi...

Vienos mažosios katukės išgelbėti nebesuspėjau. Antroji, Sagutė, nuostabi rainiukė, rado puikius namučius labai geroj mano pažįstamoj šeimoj, kur ją kaip savo vaiką lepina, myli ir prižiūri, vis nuotraukėlių atsiunčia ir atsidžiaugti katuke negali. O meškutė Matilda, vargais negalais pagauta padedant "Lesės" savanorėms ir dėlto rimtai įsižeidusi, nukeliavo į veterinarijos kliniką, kur ir paaiškėjo, kad dėl patirtos traumos katytės snukelis deformuotas, o dešinėje pusėje nėra nei vieno dantuko tiek viršutiniame, tiek apatiniame žande. Per tą bedantį tarpą katei dažnai išlenda liežuvis, tad atrodo, kad meškutė Matilda Jums liežuvį rodo, bet iš tikrųjų tai viso labo sunkaus gyvenimo pasekmė. Likusieji dantukai buvo labai prastos būklės, keli pradėję pūliuoti, tad gydytoja juos pašalino, o nuo kitų nuvalė apnašas. Kramtant meškutei skaudėdavo, štai dėl ko ji ėdė kitaip nei kiti katinai, beveik nekramtydama. O kas gyveno kažkada buvusiame ilgame gražiame meškutės kailiuke, dabar virtusiame nutriušusiais šeriais, sunku net aprašyti. Šonus dengė ne oda, o ištisinis šašas, susidaręs dėl nuolatinio kąsymosi, laižymosi, krešančio kraujo ir gatvės dulkių.
Laimei, kraujo tyrimo rezultatai buvo geri, tad meškutę sterilizavo, išnaikino parazitus ir paskiepijo. Meškutė Matilda buvo labai pikta, nieko neprisileido, tad po operacijos sveiko stacionare, kad jei kokia bėda, nereikėtų jos bent jau gaudyti su nesugijusia žaizda. Atsiėmiau iš klinikos Matildą neramia širdimi, bijojau, kad nesugebėsiu tinkamai pasirūpinti tokia pikčiurna. Net šuninį narvą įsigijau už paskutinius pinigus, nes tuo metu dar globojau rankinį meilūną Garfildą iš to paties kiemo ir jiems teko dalintis ta pačia gyvenama patalpa. Bet jau kitą dieną namų globoj meškutė Matilda vėl tapo ta pačia draugiška meškute, kuri kniaukdama priėjo prie manęs gatvėje. Tik kaip ir tada, nesileido paimama ant rankų. Garfis netruko rasti namus (dabar jis vardu Mocartas ir yra vienintelis šeimos numylėtinis ir buto karalius), tad meškutė liko vienvalde mano "kačių socialinio būsto" šeimininke. Daug valgė, daug žaidė ir labai labai prašė dėmesio. Pasitikdavo glaustydamasi apie kojas ir rodydavo liežuvėlį. Išnaikinus parazitus pamažu nugijo šonelius dengę šašai, išsišėrė bjaurus nutriušęs kailis, šonkaulius padengė minkštas riebaliukų sluoksnis ir po daugiau nei pusmečio meškutė vėl tapo puošniu ilgakailiu grizliuku minkštom šokoladinėm gauruotom lapcytėm, puria uodega ir žvilgančiais šonais.

Pamažu prisipratinau meškutę, kad nebebijotų žmogaus rankų. Šiandien jau galima šią gražuolę ir ant kelių pasisodinti (jei prieš tai pati neužšoks), ir į boksą įdėti, ir glėbyje į lauką išsinešti pasišildyti saulutėje. Visą maistelį žavuolė kabina su priekine letena kaip tikras grizlis, ir paskui iš "saujos" ėda, ypač košes :) Šukuotis nemėgsta, bet šiuo klausimu nenusileidžiu - kailiukas ilgas, minkštutis, linkęs veltis, tad reikia prisižiūrėti.

Šiaip meškutė Matilda nepaprasto meilumo katė, matyt, stengiasi atsigriebti už tuos metus, kai dauguma nuo jos, žmogaus ir gatvinio gyvenimo suluošinto gyvūno, tik sukdavo akis į šoną ir pasišlykštėję skubėdavo pro šoną. "Tokią bjaurią tik užmigdyti", mestelėjo man ir "Lesės" merginoms vietinė neva šėrėja, priėjusi pasižiūrėti, kaip mes bandėme pagauti meškutę. O man meškutė Matilda buvo ir visada bus ypatinga draugė, pati nuostabiausia katytė, padėjusi man suvokti, kad kai labai labai nori, viskas įmanoma. Jos meilumas ir glaustymasis man geriausias atpildas už visas nerimo akimirkas ir sudraskytas rankas, jos tylus murkimas - nuoširdžiausia paguoda, kai liūdesys ar kasdieniai rūpesčiai nustelbia gyvenimo džiaugsmą. Jos iškištas liežuvėlis ryte garantuoja gerą nuotaiką visai dienai, o prisiglaudusi prie peties švelni pūkuota galvelė - tylų, bet patį iškalbingiausią "labanakt".

Šiuo metu švelnioji meškutė Matilda gyvena su dar dviem likimo draugėm "mini prieglaudėle" paverstame buvusiame sandėliuke, kuriam dar toli iki Ozo "Kačių pievelės" grožio ir komfortiškumo, bet pamažu judame ta linkme :) Meškutė didelė, linkusi vadovauti, bet kambariokės abi turi dar savo atskirus "namelius", kur meškutė nelenda, tad nusileidžia ir visos trys sugyvena gražiuoju. Meškutė Matilda pasirodė esanti alergiška vištienai ir dar keliems maisto produktams, todėl jai būtinas specialus antialerginis pašaras ir žuvų taukai, o pasilepinimui - laiks nuo laiko virta žuvytė, kurią Matilda tiesiog dievina. Dantukų būklę taip pat būtina nuolat stebėti ir reguliariai pasirodyti veterinarui, kad būtų galima išsaugoti kuo daugiau iš tų kelių telikusių dantukų ir meškutei nereiktų pereiti vien prie skysto maistuko ar konservų, nes ilgiau paėdus net ir super premium klasės konservukus atsiranda virškinimo problemų. Dar būtina dėmesinga kailio priežiūra, kad meškutė nesusiveltų, neprisilaižytų kailiuko, o taip pat ir nemėtytų kuokštais visur aplinkui. Puikiai šiam reikalui pasirodė tinkamas mano šuniaus furminatorius, nors meškutė Matilda, atrodo, laikosi kitos nuomonės.


Negaliu suteikti šiai žavuolei nuolatinių namučių, mano senelė ir penki naminiai kacai nepritaria, tad ieškau jai ypatingų, atidžių, atsakingų ir rūpestingų šeimininkų, kurie nuoširdžiai ir tinkamai puoselėtų meškutės grožį, džiaugtųsi jos draugiškumu ir noru bendrauti, negailėtų katulei nei laiko, nei meilės, nei pinigų jos poreikiams. Meškutė Matilda daug blogo patyrė, bet, kaip pati įrodė, yra pasirengusi viską pamiršti ir be nuoskaudų žvelgti į ateitį. Ateitį, kuri bus tik graži ir laiminga. Tokia kaip pati meškutė Matilda

Daugiau...]]> http://www.sos-gyvunai.lt/communication/blog/index.php?page=post&blog=Kipsiuke&id=belmonto-katyts-ii-mekut-matilda http://www.sos-gyvunai.lt/communication/blog/index.php?page=post&blog=Kipsiuke&id=belmonto-katyts-ii-mekut-matilda Sat, 12 May 2012 23:37:43 +0300 mano atstovė spaudai mano, kad turėčiau prisistatyti plačiajai visuomenei, nes tiesiog nuodėmė slėpti nuo Jūsų akių tokį grožį ir graciją kaip mano :) Tai va, vadina mane Snaige, Burokėliu arba Mau, nes aš taip ir sakau, ne "miaaau", bet "maaaau". Pažiūrėkit tik, kokia fotogeniška esu, kone Claudia Schiffer

Esu rimta tvirta katė, iš stuomens ir iš liemens, taip sakant, didelė ir labai greita. Žodžiu, tikra super cat. Netikit ir manot, kad viso labo tik giriuosi? Ateikit, aš visada pasiruošusi palenktyniauti ir parodyti, ką moku :) Lipimo į medžius varžybose man taip pat nėra lygių, net Tarzanui tektų slėptis po pernykščiais lapais


Šiaip esu hedonistė ir vadovaudamasi katiniška logiška nedarau nieko, kas nėra mirtinai būtina arba man nepatinka. Vienais didžiausių gyvenimo malonumų laikau vartymąsi ant įšilusio asfalto, pilną dubenėlį maisto (tik pieno negeriu, gal netoleruoju laktozės, nežinau) ir šeimininko kelius, ant kurių būtų galima jaukiai įsitaisyti (tik aš didelė, tai kartais galiu ir netilpt :) ). Tai va tų kelių aš ir ieškau, nes šeimininkų neturiu. Grinda man negresia tikrai, vėl gatvė tuo labiau, bet labai norėčiau rasti savo šeimą, kur būčiau vienintelė karalaitė. Matot, mane labai nervina gentainiai, kurie bando įrodinėt, kad ši teritorija jau užimta ir aš turiu keliaut kažkur ieškotis kitos. Aš jau ir taip ilgai keliavau ir vis nesėkmingai ieškojau, nes mane nuolat vijo ne tik keturkojai, bet ir dvikojai su šluotom, pagaliais ir kitais panašiais instrumentais. Užtat pagaliau radusi saugų kampą, ginu kiek galiu nuo visko ir visų. Va todėl man labai reiktų namų be kitų katinų, o šuo, jei tik ne Cerberis kačių atžvilgiu, būtų jokia problema, nes aš šiaip šitų triukšmadarių nebijau. Mano globėjų šuo manęs pakęst negali, nes jo akivaizdoj, tik kitoj tvoros pusėj kibau į kudlas vienai iš globėjų kačių, su kuria ciuckis kartu augo ir žaidė ir dėl ją labai saugo ir gina. O gal Jūs norėtumėte taip ištikimai mylėti, saugoti ir ginti mane? Aš jau skolinga nelikčiau, patikėkit

Esu išdidi ir savarankiška, tad iš paskos bėgioti ir manęs prižiūrėt nebūtina, iš aibių krėtimo amžiaus jau taip pat išaugau. Sako, damoms nebūtina minėti savo amžiaus, bet aš nelabai suprantu, ką čia slėpti, tai pasakysiu, kad man ne daugiau nei treji metai (va kaip diplomatiškai išsisukau ;) ).

 Esu sveika, skiepyta ir sterilizuota, niekuo per metus, kuriuos praleidau pas globėją, nesirgau, tik neseniai buvau koją susižeidusi, bet mane nunešė pas gerą dėdę baltais drabužiais ir dabar jau viskas gerai. Esu judri ir energinga, tad man labai reiktų galimybės išlėkt laisvai laukan, kaip esu pripratusi. Tik žiemoti norėčiau ne garaže, kaip dabar, o ant krosnies ar šeimininkų kelių, kitaip tariant, būti naminuke ir numylėtine. Peliauti moku ir teoriškai, ir praktiškai, bet būti reikalinga tik kaip pelėkautas tikrai nenoriu.

Mano globėja sakė, kad dovanos mane tik tokiems žmonėms, kurie myli ir augina kates kaip savo vaikus, yra pasiruošę užtikrinti man saugias ir tinkamas gyvenimo sąlygas, negaili pinigų jų sveikatos priežiūrai ir gydo iškart, vos nutikus kokiai bėdai ("pasveiks pati" filosofija čia netinka), o taip pat laikosi požiūrio, kad geriau daugiau investuoti į gerą maistą nei vėliau mokėti už gydymą. Sakot, baisiai daug reikalavimų ir nebėra jau mūs šalelėj Lietuvoj tokių žmonių? O aš tikiu, kad kur nors būtent tokia šeima svajoja apie mane, kaip aš kasnakt sapnuoju juos. Šeimininkus. Mrrrrrrrrrr
Jūsų Mau
P.S: man galite paskambinti telefonu 860373007 :)


Daugiau...]]> http://www.sos-gyvunai.lt/communication/blog/index.php?page=post&blog=Kipsiuke&id=belmonto-katyts-i-snaig-mau http://www.sos-gyvunai.lt/communication/blog/index.php?page=post&blog=Kipsiuke&id=belmonto-katyts-i-snaig-mau Sat, 12 May 2012 23:04:57 +0300 mūsų prieglauda perpildyta, o žmonės niekaip negali ar nenori suvokti, kad mūsų vagonėliai nėra guminiai, narveliai neauga ant medžių,  spragtelėjus pirštais neatbėga tūkstančiai savanorių, o šuneliai vien oru nebus gyvi...
 
Kiekvienam savanoriui yra skaudu, kai po pasivaikščiojimo šunelius tenka vėl uždaryti ankštuose narveliuose ar kambarėliuose, kai pavargusiomis rankomis nebegali numesti šuneliui kamuolio ar žaisliuko, kad šis smagiai jį atneštų, kai skubėdamas į savo nuolatinį darbą nebespėja paglostyti ir išbučiuoti visų šunelių...
Kiekvienam šuneliui yra sunku, kai neturi savo pastovios vietos, kai trūksta vietos net apsisukti, kai mažame narvelyje tenka miegoti su to pačio likimo draugu, kai ne visada būna pakibinti ir išglostyti...

Daugiau...]]> http://www.sos-gyvunai.lt/communication/blog/index.php?page=post&blog=7-blog&id=ms-daug-labai-labai-daugo-sauso-dalo-vis-trksta-ir-vietos-maa http://www.sos-gyvunai.lt/communication/blog/index.php?page=post&blog=7-blog&id=ms-daug-labai-labai-daugo-sauso-dalo-vis-trksta-ir-vietos-maa Sat, 07 Apr 2012 18:47:41 +0300  Šiandien džiugi diena: šuneliams, naujiems jų šeimininkams ir mums   Taigi, susipažinkite su buvusiais beglobiais ir jų šeimininkais 
Aida - šiek tiek dar nedrąsi, bet labai meili šunytė. Ji gyvens bute su puikia šeima. Pagrindinė jos šeimininkė  - jauna mergaitė (nuotraukoje - dešinėje). Naujoji šeimininkė, pamačiusi Aidą, net šokinėjo iš laimės. Pastebėjome, kad ir Aidai mergaitė iš karto patiko, nes ji vizgino uodegėlę ir leidosi paimama ant rankų. Tikėkimės, kad jos taps puikiomis draugėmis ir visada bus kartu  


Daugiau...]]> http://www.sos-gyvunai.lt/communication/blog/index.php?page=post&blog=7-blog&id=kai-kam-iandien-pasisek http://www.sos-gyvunai.lt/communication/blog/index.php?page=post&blog=7-blog&id=kai-kam-iandien-pasisek Sat, 07 Apr 2012 18:34:57 +0300   Tačiau šis svečias neišėjo, o pasiliko pas mus.  Nežinia, kiek laiko jis čia, nežinia, ar čia jį pririšo tik ryte, ar šis reto grožio šunelis čia šalo visą naktį. Iš pradžių šis gražuolis šiepė dantukus, bet greitai nusiramino (juk geriausias kelias į vyro širdį - per skrandį  ). Tai štai kaip prasidėjo draugystė su naujuoju šuneliu.
 
Nuotraukose neatsiskleidė tikrasis jo grožis, nes: 1. Prastas oras; 2. Prastas fotoaparatas; 3. Prastas fotografas.   Šunelio kailis minkštutis ir purutis, o jis pats meilutis ir gerutis. Ir kuo jis nusikalto, kad buvo paliktas? Ką jis darė ne taip? Kodėl šeimininkai nesugebėjo palikti nei raštelio su informacija apie jį, nei skanesnio kąsnelio? 
 

 
Jis puikiai sutaria su žmonėmis bei mūsų kaimynų šuneliu, kuris tapo nuolatiniu mūsų lankytoju  
 

 
Šiandien vienas atkeliavo, o kitas iškeliavo į naujus namučius. Va taip mūsų prieglaudėlėje viskas ir vyksta. Niekada nelieka laisvos vietelės...
 
Kartu pasidžiaukime su mūsų linksmuole Doli, kuri iškeliavo į Trakus. Doli gyvens nuosavame name pas puikius žmones. Jiems visiems linkime gražios draugystės, sveikatos ir paklusnios Doli   Taip pat naujiesiems Doli šeimininkams didelis AČIŪ už dovanėles šuneliams   Labai lauksime naujienų apie draugystę su mūsų buvusia globotine Doli  

Na, šiandien daugiau naujienų nėra, tad tiesiog pasižvalgykime po kiemą, pažiūrėkime kaip šią šaltą dienelę praleido šuneliai 
Na va prigavom pirmą tinginiuką - tai Bimas! Jis visą dieną šiltai susisukęs snaudė būdelėje 

Pūga vaikštinėjo po apylinkęs, žymėjo teritoriją ir prausėsi sniege. Smagumėlis  



Brunytė ir Marta mėgavosi saulės voniomis 

Mopsas vis bandė įsitaisyti prieš saulutę, bet panos vis jį nuvydavo. Ech tos moterys 
  
Aida visą dieną rūpinosi savo grožiu: darėsi sniego vonias, sniego manikiūrą ir viską, kas susiję su sniegu 


Mėgaukitės pavasariniu sniegučiu, bet saugokitės, kad nesušaltumėt   Gerkite daug karštos arbatos  ir šėlkite su savo augintiniais (yahoo)Au au 
Daugiau...]]> http://www.sos-gyvunai.lt/communication/blog/index.php?page=post&blog=7-blog&id=sniegas-atne-naujien http://www.sos-gyvunai.lt/communication/blog/index.php?page=post&blog=7-blog&id=sniegas-atne-naujien Sat, 07 Apr 2012 18:32:19 +0300

Daugiau...]]> http://www.sos-gyvunai.lt/communication/blog/index.php?page=post&blog=blog-6&id=pavasario-iedai http://www.sos-gyvunai.lt/communication/blog/index.php?page=post&blog=blog-6&id=pavasario-iedai Sat, 07 Apr 2012 18:27:25 +0300
Katinukas rastas rūsyje, vėliau žmonės jį priglaudė į savo namus ir paruošė kelionei į "Ozo" "Kačių pievelę"

Jau turi namučius.


Daugiau...]]> http://www.sos-gyvunai.lt/communication/blog/index.php?page=post&blog=blog-6&id=naujienos http://www.sos-gyvunai.lt/communication/blog/index.php?page=post&blog=blog-6&id=naujienos Sat, 07 Apr 2012 18:25:18 +0300


Kai pirmą kartą jų dienoraštuką pamačiau prieš kelias dienas, jį rasite čia:  http://sos-gyvunai.lt/lt/bendravimas/grupe/7/dienorastis/prieglobsio-ieko-mamyt-su-trimis-mayliais/
Pagailo šeimos ir visa širdimi norėjosi padėti. O jau kitą dieną jie atkeliavo pas mus.


Daugiau...]]> http://www.sos-gyvunai.lt/communication/blog/index.php?page=post&blog=blog-6&id=naujokai http://www.sos-gyvunai.lt/communication/blog/index.php?page=post&blog=blog-6&id=naujokai Sat, 07 Apr 2012 18:21:56 +0300